Prezidentūra norėtų matyti G. Landsbergį aktyvesnį: klausia, ką ministras padarė, kad sankcijos Rusijai būtų griežtesnės

Tęsiantis diskusijai dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvą Europos Vadovų Taryboje (EVT), Prezidentūra tvirtina, kad norėtų matyti užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį aktyvesnį dalyvaujant sprendimų priėmime ES lygiu. Kaip teigia vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, šalies vadovas Gitanas Nausėda norėtų, kad ministras dažniau dalyvautų Bendrųjų reikalų taryboje ir taip įdėtų savo indėlį parengiant Europos Vadovų Tarybas. Be to, Prezidentūra G. Landsbergiui turi ir daugiau klausimų. A. Skaisgirytė, komentuodama Europos Sąjungos šalių iš esmės pasiektą susitarimą dėl aštuntojo sankcijų paketo Rusijai, kelia klausimą: ką šias sankcijas jau spėjęs kritiškai įvertinti ministras G. Landsbergis padarė pats, kad jos būtų griežtesnės.

Ketvirtadienį A. Skaisgirytė LRT radijui tvirtino, kad G. Landsbergio išsakyta nuomonė, jog dėl išaugusių elektros kainų į vyksiančią Europos Vadovų Tarybą vyktų ne prezidentas, bet premjerė, nėra pagrįsta.

„Priminsiu, kad Europos Sąjungos struktūroje sprendimų priėmimas funkcionuoja iš apačios į viršų: pradžioje problema yra svarstoma darbo grupėse, ten yra ministerijų atstovai, ekspertai, vėliau kyla į ambasadorių lygį, tada kyla į tarybų lygį. Tarybos yra sektorinės – ten dalyvauja ministrai ir tada (sprendimai keliauja – ELTA) jau į Europos Vadovų Tarybą“, – aiškino A. Skaisgirytė.

Ji pažymėjo, kad Lietuvos užsienio reikalų ministro funkcijos šiame procese yra labai aiškios – atlikti veiksmus, dar iki susirenkant ES valstybių lyderiams.

„Europos Vadovų Tarybą parengia vadinamoji Bendrųjų reikalų taryba. Bendrųjų reikalų taryba horizontaliai prižiūri visus klausimus, kurie bus vėliau svarstomi EVT. Bendrųjų reikalų taryboje dalyvauja Europos ministrai. Kai kurios šalys turi tuos ministrus, kai kurios – kaip Lietuva – neturi. Tad tos funkcijos yra priskirtos Užsienio reikalų ministerijai. Kitaip sakant, Užsienio reikalų ministerija Lietuvoje yra ir Europos reikalų ministerija“, – teigė patarėja.

„Kas turi dalyvauti bendrųjų reikalų taryboje – žinoma, užsienio reikalų ministras. Prezidentas ir norėtų, kad jis dažniau dalyvautų Bendrųjų reikalų taryboje ir įdėtų savo indėlį parengiant Europos Vadovų Tarybas. Kiekvienas turi dirbti savo darbą ir šis darbas taip pat priklauso užsienio reikalų ministrui“, – sakė A. Skaisgirytė.

Todėl, akcentavo prezidento patarėja, tikimasi, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir dalyvaus energetikos problemas sprendžiant tuose lygmenyse, kurie, Prezidentūros vertinimu, ir priklauso ministerijoms.

„Labai tikėtumėmės, kad užsienio reikalų ministras dalyvaus Bendrųjų reikalų taryboje, kuri vyks prieš Europos Vadovų Tarybą spalio 20 d. Dalyvaus rengiant tuos sprendimus, kuriuos vadovai vėliau priims spalio pabaigoje“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.

Klausia ką ministras padarė, kad aštuntasis sankcijų paketas Rusijai būtų stipresnis

A. Skaisgirytė taip pat sureagavo į G. Landsbergio išsakytą nuomonę, kad aštuntas sankcijų Rusijai paketas yra, jo vertinimu, silpnas. Prezidento patarėja kelia klausimą, o ką pats užsienio reikalų ministras padarė, kad šis sankcijų Rusijai paketas būtų stipresnis.

„Jeigu kažkas vertina, kad jis per silpnas, tai klausimas tada, o ką padarėte, kad būtų stipresnis. Ir čia klausimas tam pačiam užsienio reikalų ministrui, ką jis konkrečiai padarė, kad tos sankcijos būtų stipresnės“, – sakė ji.

Šalies vadovo patarėja atkreipia dėmesį, kad dėl aštuntojo sankcijų paketo ES susiderėjo labai greitai, reaguodama į pastarąją savaitę Rusijos priimtą sprendimą dėl laikinai užimtų Ukrainos teritorijų aneksijos.

„Aštuntas sankcijų paketas priimtas labai greitai, po aneksijos tų keturių Ukrainos regionų, iš dalies dėl ko ir buvo paketas priimamas. Jame yra kai kurie dalykai, kurie turėtų būti sankcijose. Pavyzdžiui, sankcijos tiems asmenims, kurie dalyvavo referendumų rengime ir vėliau aneksijos įgyvendinime. Tai yra, sankcijos pareigūnams, kitaip sakant Rusijos piliečiams arba tų regionų žmonėms“, – teigė A. Skaisgirytė.

„Kita sankcijų dalis yra įmonėms ir jos yra ekonominio pobūdžio. Vėlgi, yra sankcijos paslaugoms teikiamoms Rusijai, anksčiau šito nebuvo, pavyzdžiui, juridinėms paslaugoms, inžinerinėms, tai yra gerai. Yra sankcijos pervežimams naftos, vadinama naftos kainos sankcija“, – pridūrė ji.

Anot A. Skaisgirytės, negalima sakyti, kad aštuntasis sankcijų paketas yra visiškai bereikšmis, tačiau, pasak jos, jau reikia kalbėti ir apie tolimesnes sankcijas Rusijai. Šalies vadovo patarėja teigia, kad prezidentas G. Landsbergio, ketina teirautis, kokie ministro pasiūlymai, jog tolimesnis sankcijų Rusijai paketas būtų stipresnis.

„Neturime ties tuo sustoti, turime toliau dirbti jau devintam sankcijų paketui. Ir vėlgi, prezidentas natūraliai paklaus ministro: o tai ką siūlote, ką padarysite, kad tas sankcijų paketas būtų dar stipresnis“, – akcentavo ji.

ES šalims tariantis dėl 8-ojo sankcijų paketo Kremliaus režimui, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis trečiadienį teigė, kad nauji ribojimai Maskvai yra silpni, tačiau „geriau negu nieko“.

Prezidentūra ir Vyriausybė nuo praėjusios savaitės ginčijasi, kas turėtų Lietuvą atstovauti vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje. Būsimame ES viršūnių susitikime ketinama priimti sprendimus dėl išaugusių elektros kainų.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis trečiadienį pareiškė, kad prezidentas G. Nausėda prisiėmė didelę atsakomybę Europos Vadovų Taryboje ieškoti Lietuvai palankaus sprendimo dėl išaugusių elektros kainų. Todėl, „Žinių radijui“ akcentavo ministras, jis, kaip ir visi kiti šalies elektros vartotojai, laukia teigiamų rezultatų.

Į tai reaguodamas prezidentas pažymėjo, kad G. Landsbergi turėtų mažiau mokyti kitus ir daugiau dirbti pats.

„Užsienio reikalų ministras turi didžiulį darbų barą ir jam reikėtų mažiau domėtis, ką aš dirbu – nes aš savo atsakomybę puikiai suprantu – ir pačiam išnaudoti visas galimybes dirbant ministrų taryboje. Tą patį aš raginau daryti ir ministrą Kreivį. Ir ministras Kreivys pastaruoju metu iš tikrųjų demonstruoja visiškai gerą dinamiką“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.

ELTA primena, kad G. Landsbergis praėjusios savaitės trečiadienį užsiminė, jog, siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė važiuotų į artimiausią Europos Vadovų Tarybą. Tokią poziciją G. Landsbergis išsakė komentuodamas šalies vadovo išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.

Savo ruožtu prezidentas, reaguodamas į užsienio reikalų ministro siūlymą, akcentavo, kad jis yra vienintelis tiesiogiai visų Lietuvos Respublikos gyventojų renkamas politikas, o savo konstitucinių funkcijų taip pat nėra nusiteikęs niekam deleguoti. Be to, pažymėjo prezidentas, siekiant važiuoti į Briuselį spręsti išaugusių elektros kainų problemų, reikia būti pasiruošusiam. O dešiniųjų Vyriausybė, žurnalistams teigė šalies vadovas, tokia nėra. Anot jo, šiuo metu Ingridos Šimonytės vedamas Ministrų kabinetas neturi jokių konkrečių pasiūlymų.

Į tokią išsakytą poziciją netruko sureaguoti ir premjerė. Pasak jos, būtų gerai, jei prezidentas ne tik mokytų kitus kaip elgtis, bet ir pats prisiimtų deramą atsakomybę.

ELTA