Prezidentūra palaiko siekį įkurti Specialųjį tribunolą karo nusikaltimams tirti

Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė palaiko Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų siekį drauge su tarptautiniais partneriai įsteigti Specialųjį tribunolą, kuris tirtų Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje. Anot jos, nors dauguma šalių mano, kad karo nusikaltimus galėtų nagrinėti Tarptautinis Teisingumo Teismas, vis tik, pažymi ji, Specialusis tribunolas būtų stipresnė institucija.

„Yra ES įvairių dėl to nuomonių, visi sutinka, kad ne vienas Putinas, bet ir Kremlius, jo aplinka turėtų atsakyti už šį karą ir tuos nusikaltimus, kurie buvo padaryti karo metu ir kurie yra dabar dar tebedaromi. Bet kaip atsakyti, čia nuomonės išsiskiria. Jei mes sakome, kad Specialusis tribunolas turėtų būti įkurtas konkrečiai šitam karui, šitai situacijai, kitos šalys laikosi nuomonės, kad tą patį gali nagrinėti ir Tarptautinis teismas, kuris jau yra įsteigtas ir darbą jie jau iš esmės yra pradėję daryti“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

„Tai vėlgi yra šie požiūrio niuansai, kurie gal finale neturėtų tiek reikšmės, nes visi eina link teisingumo įgyvendinimo, tačiau Specialusis tribunolas, žinoma, turėtų daugiau teisių šio karo atžvilgiu ir dėl to mūsų manymu tai būtų stipresnė institucija“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad sekmadienį Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pareiškimą, raginantį ES drauge su tarptautiniais partneriais padėti Ukrainai įsteigti Specialų tribunolą.

„Specialiojo tribunolo įsteigimas papildytų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vaidmenį. TBT patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenis už karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui, O Specialiojo tribunolo pagrindinė atsakomybė būtų agresijos nusikaltimai“, – rašoma ministrų pareiškime.

Taigi, šis tribunolas tirtų agresijos nusikaltimą, užpildytų šiuo metu egzistuojantį teisinį vakuumą ir užtikrintų Rusijos atskaitomybę prieš Ukrainą, teigia Užsienio reikalų ministerija.

ELTA