Prezidentūra: priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai nesprendžia esminių nedarbo priežasčių

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikina, kad praėjusią savaitę Seime priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai traktuotini kaip simbolinės pastangos ir rodoma gera valia keisti užimtumo situaciją, tačiau nėra intencijų spręsti esminių problemų. Pasak jos, tai yra administracinis pakeitimas, kuris kažkiek gali padėti Užimtumo tarnybai labiau kategorizuoti savo darbus, bet Užimtumo sistemos pertvarka turėtų būti nukreipta į paslaugų tvarkymą.

„Prezidentas Vyriausybės formavimo procese tikrai kėlė Užimtumo pertvarkos klausimą. Tikslas ne tik ilgalaikis nedarbas, ir struktūriniai nedarbo klausimai. Jeigu žiūrėtume objektyviai, tai jau yra eilinis kartas, kai yra bandoma vienaip ar kitaip spręsti šituos klausimus. Ar tai duos rezultatą, tikrai priklausys nuo labai daugelio veiksnių“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais aiškino, kad sėkmingoms užimtumo arba darbo rinkos paslaugoms reikia trijų dalykų, iš kurių pirmas būtų kokybiškos Užimtumo tarnybos paslaugos darbo ieškantiems žmonėms, nepriklausomai nuo žmogaus statuso.

„Antras dalykas, stiprus darbas su darbdaviais ir trečias, labai glaudus bendradarbiavimas su savivaldybe, nes jos būtent ir atsakingos už socialinius, sveikatos ir švietimo paslaugų teikimą, kaip ir nevyriausybinės organizacijos“, – sakė I. Segalovičienė.

Ji pabrėžė, kad pozityvu yra tai, kad žadama, jog Užimtumo tarnyba pradės teikti kitokios kokybės paslaugas. Anot jos, tai yra sveikintina, nes Užimtumo tarnyba turėtų savo paslaugų kokybės rodiklius pasukti 180 laipsnių.

„Turime suprasti vieną dalyką, kad padėti žmonėms gali tik paslaugos, paslaugos, ir dar kartą paslaugos, nes šie pakeitimai nesprendžia esminių nedarbo priežasčių“, – tvirtino prezidento patarėja.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriose siūloma Užimtumo tarnybos klientus skirstyti į pasirengusius ir besirengiančius darbui. Pasirengusiems asmenims iš karto būtų siūlomas darbas, o besirengiantiems nustatomos priežastys, trukdančios susirasti darbą, ir ieškoma, kaip jas pašalinti.

Užimtumo įstatymo pataisomis siekiama kuo greičiau padėti ieškantiems darbo ir jį siūlantiems surasti vieniems kitus. Tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos tik ieškantiems darbo, o ne formaliai registruotiems Užimtumo tarnyboje.

Taip pat bus didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 eurų) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.

Darbo pasiūlymai bus teikiami, atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį, dabar nėra atsižvelgiama. Pirmus 3 mėnesius turės būti siūlomas ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o 4–9 mėnesiais – 60 proc.

Visais atvejais siūlomas darbo užmokestis negalės būti mažesnis už gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

ELTA