Prezidentūra skeptiškai vertina galimybę įgyvendinti mokesčių reformą: stebuklo galima tikėtis, bet galimybė labai maža

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad politinis langas, skirtas kompleksinei mokesčių pertvarkai užsidarinėja ir reformos priėmimas Seime prilygtų stebuklui. Nors, pasak jos, mokesčių reformos galimybė vis dar išlieka, tačiau Prezidentūra nustebtų, jeigu ši valdančioji koalicija dar spėtų ją įgyvendinti.

„Prezidentas pabrėžia, kad tas politinis langas, kuris yra skirtas mokesčių pakeitimams, kompleksinei pertvarkai, dėl kurios buvo sukurta darbo grupė, sutelkti ekspertai, suinteresuotos grupės, pateikti pasiūlymai ir t.t., jis užsidarinėja. Mažytis plyšelis iš tiesų dar yra ir stebuklo galima tikėtis, bet iš tikrųjų, žiūrint labai objektyviai ir racionaliai, tikrai tas tarpelis yra labai mažas. Tačiau tokia galimybė išlieka ir tikrai nustebtume, jeigu tai pavyktų padaryti valdančiajai koalicijai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja aiškino, kad mokesčių reformos nepriėmimas Lietuvai šiai dienai labai nenaudingas ir valdantieji, neįgyvendinę mokestinių pakeitimų, bus praleidę „istorinę galimybę“ padidinti mokesčių teisingumą šalyje.

„Iš tiesų turime aiškiai suprasti, kad mokesčių reformos nepriėmimas Lietuvai šiai dienai labai nenaudingas. Visų pirma, iš politinės pusės bus praleista valdantiesiems istorinė galimybė padidinti mokesčių teisingumą, į kurio stoką mums baksnoja ne vieneri metai ir tarptautinės institucijos. Patys matome bei jaučiame šiuos dalykus, kaip mažinti pajamų nelygybę Lietuvoje, šešėlį, didinti valstybės pajamas... Iš tikrųjų tai bus praleista istorinė galimybė pagerinti mūsų šalies ekonomiką, biudžetą, bendrai gerovę Lietuvoje“, – sakė ji.

I. Segalovičienė pažymėjo, kad neįgyvendinus mokesčių reformos gali kilti problemų gauti lėšas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo). Anot jos, lėšos iš fondo gaunamos tik tuomet, kai jau yra atlikti darbai, o Vyriausybė yra įsipareigojusi spręsti šį klausimą per šiuos ir kitus metus.

„Lietuva yra iškovojusi rekordines Europos Sąjungas lėšas ekonomikos transformacijai, taip vadinamo RRF fondo lėšas. Jo principas yra tas, kad lėšas iš RRF fondo gauname tik tuomet, kada esame jau atlikę darbus, priešingai negu sanglaudos pinigai, kurie eina kartu su darbais. Tai reiškia, kad dabar esame pateikę mokėjimų prašymą ir įsipareigoję atlikti mokesčių pertvarką. Jeigu šių darbų neatliksime, iškyla reali rizika, kad svarbių ES lėšų ekonomikos transformacijai Lietuva gali negauti arba tos lėšos gali vėluoti, susidursime su kitomis problemomis. Tai irgi nėra pozityvus ženklas“, – tikino prezidento patarėja.

Galiausiai, Prezidentūros atstovė pabrėžia ir globos reformos svarbą, kuri, be tinkamo finansavimo, negalėtų būti pakankamai kokybiška ir nešanti esminius pakeitimus.

„Pakabinti ir kiti klausimai, kai kalbame apie mokesčių reformą ir negalime to nematyti. Jos nebuvimas yra žalingas ne tik savaime, bet ir susijęs su kitais gyvenimo aspektais“, – teigė I. Segalovičienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį portalui vz.lt tvirtino, kad artėjanti Seimo pavasario sesija yra paskutinė, kai dar būtų galima priimti sprendimus dėl mokesčių reformos, tačiau jis tikina daug iliuzijų dėl to neturįs. 

Taip pat buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra tvirtinęs, jog šios kadencijos Seimui sutarti dėl Mokesčių reformos bus sudėtinga. Jo manymu, Mokesčių reformos priėmimui dar šiame politiniame cikle trukdo tai, kad artėja tiek savivaldos rinkimai šiais metais, tiek Seimo ir prezidento rinkimai 2024 m. 

Buvusio premjerės patarėjo vertinimu, šiuo metu reikėtų pasižiūrėti, kaip viskas rutuliosis artimiausius dvejus metus ir daug aiškinamojo darbo reikalaujančius pakeitimus atidėti naujam politiniam ciklui. Pasak jo, taip pat reikia sutarti, kaip Mokesčių reformą įsivaizduoja prezidentūra ir kaip vykdomoji valdžia.

2021 m. vasarį Finansų ministerijai subūrus Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, ministerija sulaukė apie 200 pasiūlymų, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.

Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.

Nors Finansų ministerija šių metų pradžioje skelbė, kad jau analizuoja bei sistemina mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus, vėliau imta akcentuoti, kad atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, išaugusį neapibrėžtumą regione – šis laikas nėra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius.


ELTA