Prezidentas nepritaria siekiui stabdyti mažų pensijų didinimą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio viena iš nuostatų stabdo mažų pensijų didėjimą, ir siūlo nustatyti, kad pensijos priemoka mažas pensijas gaunantiems asmenims ir toliau būtų skaičiuojama pagal tą mėnesį, už kurį mokama pensijos priemoka, galiojusį minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD).

Pasak šalies vadovo, Seimo priimti Šalpos pensijų įstatymo pakeitimai, tiek kiek jie susiję su pakeitimais dėl teisingesnės šalpos negalios pensijų sistemos, buvo labai laukti ir yra vertinami pozityviai, nes sudaroma teisė šalpos pensiją gauti dirbančiam negalią turinčiam žmogui, taip pat teisė šalpos pensijas gauti mažiausią negalią turintiems žmonėmis, didinami šalpos pensijų dydžiai mažiausių šalpos pensijų gavėjams.

Tačiau Prezidentas atkreipė dėmesį, kad siūlymas mažų pensijų priemokos dydį apskaičiuoti pagal praėjusių metų MVPD esmingai blogina mažas pensijas gaunančių asmenų padėtį, neigia teisėtus jų lūkesčius ir neatitinka Konstitucijoje numatytos valstybės pareigos užtikrinti pensinį aprūpinimą.

Šalies vadovas siūlo ir toliau laikytis pamatinių principų, kurie 2019 m. paskatino priimti Šalpos pensijų įstatymą. Tuo metu pensijų priemokos mažų pensijų gavėjams buvo įtvirtintos kaip priemonė užtikrinti minimalų jų pajamų lygį ir absoliutaus skurdo prevenciją. Atitinkamai ir MVPD buvo sukurtas bei įdiegtas kaip socialinių išmokų dydžio atskaitos taškas – socialinių išmokų indeksavimui skirtas dydis, priartinantis socialinių išmokų sistemą prie einamųjų metų ekonominės situacijos ir leidžiantis jai veikti efektyviai.

Prezidento vertinimu, pensijos priemokos mažų pensijų gavėjams padėjo siekti numatytų tikslų 2019–2021 m. laikotarpiu, kai absoliutus skurdo lygis tarp pensininkų sumažėjo nuo 8,5 proc. 2019 m. iki 2,2 proc. 2021 metais.

Tačiau 2022 m. pensininkų absoliutaus skurdo rizikos lygis dėl neįprastai didelės infliacijos paaugo iki 3,8 procento. Toks infliacijos šuolis nebuvo numatytas tvirtinant 2022 m. MVPD, todėl pensininkų minimalių pajamų apsauga praėjusiais metais buvo nepakankama.

Neigiamą poveikį mažų pensijų gavėjams padėjo sumažinti MVPD, pakeltas nuo 267 EUR 2022 m. iki 354 EUR 2023 m. Šio efekto nebūtų buvę, jei pensijos priemokos būtų apskaičiuojamos pagal ankstesnių metų MVPD.

Pasak Prezidento, naujausias Seimo siūlymas atsieti pensijos priemokos dydį nuo jos gavimo metu galiojančio MVPD, kuris nuolat auga, ir susieti su praėjusių metų rodikliu, kuris dėl infliacijos ir didėjančių pragyvenimo kaštų nebėra aktualus, neatitinka deklaruojamų valstybės siekių mažinti pensininkų skurdą, socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę.

Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymu siūlomas pensijos priemokų apskaičiavimo mechanizmas reiškia, kad 2024 m. mažiausių pensijų gavėjams, apie 30 tūkst. asmenų, priemokos neaugs – liks susietos su 2023 m. MVPD lygiu, t.y. 354 Eur, kai tuo tarpu skaičiuojama, kad 2024 m. MVPD gali būti 446 Eur.

Pasak Prezidento, neįprastai didelės infliacijos nulemtas MVPD didėjimas 2023 m., kaip ir prognozuojamas šio rodiklio augimas 2024 m., negali būti pretekstas valstybei stabdyti mažų pensijų didinimą.

„Valstybės pareiga – tinkamai pasirūpinti pensininkų minimalių pajamų apsauga, kad ši atitiktų būtent einamųjų metų ekonominę tikrovę. Valstybė privalo siekti apsaugoti pensininkus nuo skurdo. Neturėtume taupyti ar finansuoti kitas veiklas mažų pensijų gavėjų sąskaita. Kviečiu nedaryti žingsnio atgal kovojant su pensininkų skurdu“, – sakė šalies vadovas.

BNS