Prezidento patarėjas prieš NATO viršūnių susitikimą: tikimybė, kad mūsų reikalavimai bus išpildyti yra didelė, bet neatmetame veto galimybės

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad po NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva tikisi sutarimo „reikšmingai didinti visas savo pajėgas“ – sausumos, oro, jūros bei kitas – regione, o kad tai ir bus nuspręsta jis teigia neabejojąs.

Kad NATO rytinis sparnas nebus stiprinamas, pažymi jis, tikimybė maža, o jei taip įvyktų, K. Budrys neatmeta ir vetavimo galimybės.

„Tos, kurios leis pasakyti, pasibaigus viršūnių susitikimui, kad NATO rytiniame flange reikšmingai didina visas savo pajėgas – sausumoje, ore, jūrose, taip pat kitas jungiančias pajėgas“, – antradienį „Žinių radijui“ apie Lietuvos tikslą Madrido susitikime kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Kokia bus tiksli formuluotė, pasakyti dar būtų per anksti (…) sakėme, kad tikrai norime, jog būtų paminėtos brigados, iš principo kitoks atgrasymas ir gynyba. Tuo neabejojame, ir toks rezultatas bus”, – kalbėjo jis.

Anot K. Budrio, nuo karo Ukrainoje pradžios NATO sausumos bei oro policijos pajėgos Lietuvoje ir kitose regiono šalyse padvigubintos. Jis viliasi, jog šie rytiniame flange sutelkti pajėgumai Madride bus patvirtinti kaip nuolatiniai.

„Jis laikomas esmingu, jei užfiksuotume, kad tai bus ateityje, o ne trumpuoju laikotarpiu. Būtent ir siekiame, kad tai būtų užfiksuota, kad tai, kas yra padidinta, išlieka ateityje, plius kalbame apie ilgalaikį didinimą“, – teigė K. Budrys.

„Čia jau kalbėtume apie Lietuvoje vykstančią diskusiją, kiek esame ko padarę ir kiek esame pasirengę priimti brigados dydžio vienetą”, – pridūrė jis.

K. Budrys taip pat akcentavo, kad tikimybė, jog Lietuvos keliami reikalavimai Madride bus priimti yra „didelė, beveik neabejotina“. Vis tik G. Nausėdos patarėjas neatmetė galimybės susitikime tvirtinamą Aljanso Strateginę koncepciją vetuoti, jei Lietuvos ir kitų Baltijos šalių prašymai stiprinti gynybą nebūtų išgirsti.

„Labai smarkiai visą dinamiką ir pasirengimą susitikimui paskatino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, dabar kalbame apie daug ambicingesnius dalykus. Ir kalbant apie tai, kaip NATO adaptuojasi, ir neturėti esminių pokyčių Rytų flange būtų nepriimtina. Taip kad, taip, ir tą nepriimtinumą galima rodyti vetavimu ir kitomis priemonėmis“, – aiškino K. Budrys.

"Net neabejoju, kad (veto teisė – ELTA) būtų panaudota, jei tokia situacija būtų. Turiu omenyje griežtą Lietuvos laikyseną" , – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad G. Nausėda birželio 29–30 dienomis Ispanijos sostinėje Madride dalyvaus NATO viršūnių susitikime, kuriame su Aljanso valstybių lyderiais aptars Rusijos agresijos keliamas grėsmes ir atsaką į jas. NATO valstybių vadovai taip pat diskutuos ir priims naują Aljanso Strateginę koncepciją.

ELTA