Profsąjungos kritikuoja Vyriausybės energijos taupymo planą: darbo sąnaudos negali būti perkeltos ant darbuotojo pečių

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė Vyriausybėje patvirtintą energijos taupymo planą vadina sąnaudų perkėlimu iš vienos eilutės į kitą, kadangi darbdaviui sumažėjusios sąnaudos paprasčiausiai gali reikšti jų perkėlimą pačiam darbuotojui.

„Taupymas yra gerai, bet tik ne darbuotojų sąskaita. Jeigu viešasis sektorius, valstybinės institucijos sugalvoja eilę būdų taupyti, jie to savo įsipareigojimo, kaip darbdavys, negali perkelti ant darbuotojo pečių. Jeigu mes kalbame apie darbo funkcijų atlikimą, tai Darbo kodeksas aiškiai sako, kad visi kaštai, susiję su darbo funkcijų atlikimu, turi būti kompensuojami darbdavio“, – Eltai kalbėjo I. Ruginienė.

Profsąjungų atstovė pabrėžia, kad nuotolinis darbas yra galimas tik bendru darbuotojo ir darbdavio susitarimu, o tuo atveju, kai darbas iš namų siūlomas siekiant sumažinti verslo sąnaudas, darbuotojui turi būti kompensuojamos padidėjusios išlaidos.

Ji taip pat atmeta ministerijos skaičiavimus, kuriais teigiama, kad darbas iš namų esą būtų finansiškai naudingas ir patiems darbuotojams. Ministerijos teigimu, vien dėl sumažėjusių kuro sąnaudų darbuotojas gali sutaupyti iki 500 eurų per keletą metų. Vis tik, LPSK pirmininkė pabrėžė, kad ne visų gyventojų kelionės į darbą išlaidos yra tokios aukštos.

„Ministerija gal pagal save paskaičiavo, bet tai ir yra bėda, kai visus teisės aktus ir modelius pritaikai pagal save. Yra žmonių, kurie važiuoja dviračiu, ar apskritai pėsčiomis eina į darbą, nebūtinai valgo kavinėse ar valgyklose. Kad sumažės kaštai, tai tik populistinis pasakymas, norint pridėti pasiūlymui svarumo“, – tikino I. Ruginienė.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos energijos taupymo priemonių planui, kuriuo bus siekiama per dvejus metus penktadaliu sumažinti centrinės valdžios institucijų energijos sąnaudas. Jis apima siūlomas taupymo priemones, joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam sektoriui ir gyventojams.

Pateiktu planu viliamasi sutaupyti 20 proc. energijos kasmet – tai sudarytų 800 mln. eurų.

Tarp nedelsiant galimų priimti priemonių ministerija siūlo iki 19 laipsnių sumažinti temperatūrą patalpose šildymo sezono metu, o vasarą ją pakelti iki 27 laipsnių, taip pat išjungti karštą vandenį viešojo sektoriaus pastatuose. Institucijoms taip pat bus siūloma taikyti nuotolinį darbą pirmadieniais ir penktadieniais, neapšviesti įstaigų naktimis, skelbti įstaigų energijos suvartojimo ir sutaupymo švieslentę.

Energiją taupyti norintiems gyventojams ministerija siūlo dar iki šildymo sezono bent 2-3 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu, labiau naudotis viešuoju transportu, sumažinti temperatūrą naudojamose patalpose. Kaip ir kitiems sektoriams, raginama mažiau apšviesti patalpas, iš tinklo išjungti nenaudojamus buitinius prietaisus.

Tarp greitai atsiperkančių priemonių taip pat įvardijamas elevatorinių ir senų šilumos punktų atnaujinimas bei automatizavimas pastatuose, energijos vartojimo audito atlikimas. Dar ministerija skatins įstaigas įsirengti automatines duris, keisti langus, automatizuoti šilumos punktus bei apšvietimą.

Tuo metu iki kito šaltojo sezono bus siekiama įgyvendinti pastatų atnaujinimo projektus, įsteigti gerosios praktikos apie energijos taupymo priemones platformą, nustatyti energijos taupymo tikslus valstybės įmonėms.

Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, darbas biuruose darbuotojams kainuoja brangiau nei namuose. Ji pažymi, kad dirbant iš namų išlaidos už elektrą padidėja tik maždaug euru kasdien, o vien vykstant į darbą vidutiniškai gyventojai išleidžia tris eurus.

Kaip viešajam, taip ir privačiam sektoriui Energetikos ministerija numatė priemones, kurias būtų galima įgyvendinti tiek nedelsiant, tiek iki kito sezono. Tam valstybė skirs 225 mln. eurų.

ELTA