Profsąjungos piktinasi: Vyriausybės komisija dėl algų - tik imitacija streikams malšinti

Profesinės sąjungos piktinasi, kad jų ir Vyriausybės derybos dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos vyksta vangiai ir net žada svarstyti pasitraukimą iš komisijos. Penktadienį vyko dar vienas Vyriausybės sudarytos komisijos, turinčios parengti strategiją, posėdis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad šiuo metu derybos yra praktiškai neįmanomos, nes trūksta konkrečių paskaičiavimų, o kol kas bus laukiama galutinio parengtos strategijos varianto.

„Mes šiandien tik išklausėme informaciją ir lauksime galutinio strategijos varianto. Tik tada išsakysime savo nuomonę. Posėdį pradėjome pateikę savo strategijos viziją, kaip mes ją matome ir kur norime, kad valstybė judėtų. Tai sukėlė didžiausias aistras. Vyriausybė buvo ypač pasipiktinusi, kad mes uždavėme klausimą, kiek bus papildomai finansavimo skiriama šiai strategijai įgyvendinti. Čia sutriko visi, netgi finansų ministras (Vilius Šapoka. - ELTA) negalėjo atsakyti į klausimą, sakė, kad dar reikia paskaičiuoti. Jeigu mes neturime šių pagrindinių skaičių, tai dėl ko mes daugiau galime derėtis“, - po posėdžio komentavo I. Ruginienė.

Pasak jos, profesinės sąjungos kelia tam tikrus tikslus, kad strategijos įgyvendinimo atsakomybę turi prisiimti dabartinė valdžia, o ją įgyvendinti - iki 2021 m. 

„Iškėlėme svarbų tikslą, kad bazinis dydis turėtų būti atstatytas, tik tada galima kalbėti apie indeksavimo metodą. Mes sakome, kad tas metodas gali būti panašus, kokį siūlo Vyriausybė, bet ne su tais skaičiais, kokius pasiūlė. Tai čia sutarimo kaip ir nėra. Mes sakome, kad minimalus (viešojo sektoriaus atlyginimų. - ELTA) koeficientas turi būti 5, ir turi būti nustatytos strateginės kryptys sektoriuose. Kiekvienas sektorius turi turėti savo tikslus“, - kalbėjo I. Ruginienė.

LPSK reikalauja nustatyti vidutinio darbo užmokesčio augimo strategines kryptis pagal sektorius: viešasis valdymas - 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU); švietimas - 150 proc. šalies VDU; sveikatos apsauga: gydytojų - 300 proc., slaugytojų - 150 proc. šalies VDU; kultūra - 100 proc. šalies VDU; socialinė apsauga - 120 proc. šalies VDU.

Kaip prieš posėdį buvo pranešusi I. Ruginienė, jeigu nebus atsižvelgta į LPSK pasiūlymus ir nepradėtos derybos, profsąjungos „laikys šios komisijos veiklą socialinio dialogo imitacija ir svarstys, ar nepasitraukus iš šio proceso.„

„Mes iš tikrųjų esame nutarę svarstyti tokią galimybę. Nusiuntėme raštą su savo pasiūlymais, dabar vėl pateikėme savo viziją, kaip turėtų atrodyti strategija, ir, gavę tą (galutinį. - ELTA) variantą, mes svarstysime, ką daryti. Aš manau, kad Vyriausybės pusei nereikėtų piktintis dėl skaičių, kuriuos mes pateikiame. Tai - derybų objektas“, - po posėdžio teigė I. Ruginienė.

„Patvirtiname nuostatą, kad darbo grupė buvo sukurta tik tam, kad malšintų streikus, o rezultatų niekas per daug nesiekia“, - pridūrė ji.

Pasak LPSK, strategijoje taip pat turi būti numatytas pareiginės algos bazinio dydžio grąžinimas į prieškrizinį lygį (183 eurai) 2020 m., o 2021 m. bazinį dydį indeksuoti ne tik pagal infliaciją, bet ir siejant su ekonomikos augimu, o įgyvendinant Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus Europos socialinėje chartijoje, mažiausia alga turi būti ne mažesnė nei 68 proc. šalies VDU.

Pasak profsąjungų, darbo užmokesčio skirtumas tarp vadovaujamų ir žemesnes pareigas einančių darbuotojų per dvejus metus turi sumažėti iki 4 kartų.

Kaip patikino I. Ruginienė, kitas komisijos posėdis vyks ne kovo 1 d., kaip planuota, o kovo 8 d., nes ant komisijos stalo pirmą pavasario dieną dar nebus parengtos strategijos projekto.

ELTA