R. Karbauskis siūlo įteisinti vadovų rotaciją sveikatos sistemoje
Siekiant skaidrumo sveikatos sistemoje, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis įregistravo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis ketinama įteisinti vadovų rotaciją ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimą sveikatos apsaugos sistemoje.
Projekte numatyta nustatyti reikalavimą sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams, buhalteriams būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai projekte nustatyti, atsižvelgiant į nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatytus Valstybės tarnybos įstatyme.
Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, siūloma vadovaujantiems darbuotojams taikyti mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo stabdymą, jeigu jam yra pareikšti įtarimai (kaltinimai) dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jei ateityje nustatoma, kad pažeidimų nėra, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo.
Taip pat, siekiant įstaigų veiklos efektyvumo ir skaidrumo, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai pareigas, kaip numatyta projekte, galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato tik vadovų kadencijas (kadencija - penkeri metai), tačiau vadovų rotacija nėra įvesta, t. y. vadovai savo pareigas gali eiti neribotą kadencijų skaičių. Specialistų teigimu, tokiu būdu, kai įstaigai ilgą laiką vadovauja tas pats asmuo, atsiranda korupcinių ryšių užmezgimo rizika.
Pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) kadencijų skaičius nebus ribojamas. Taip siekiama motyvuoti tuos asmenis gerai dirbti ir tikėtis, kad viešo konkurso būdu jie bus perrinkti toliau eiti atitinkamas pareigas.
Šiuo metu padalinių ir filialų vadovai į pareigas priimami viešo konkurso būdu. Vyriausieji finansininkai ar buhalteriai paprastai yra padalinio vadovai, todėl ir jie atrenkami viešo konkurso būdu. Mažose sveikatos priežiūros įstaigose vyriausiasis finansininkas, buhalteris gali būti ir savarankiška pareigybė, o ne padalinio vadovas, todėl jam jau nebebuvo taikomas viešo konkurso reikalavimas. Projektu suvienodinamas vyriausiojo finansininko ar buhalterio statusas tiek jam dirbant kaip padalinio vadovui, tiek ir dirbant kaip pavienės pareigybės atstovui.
Įstatymo projekte numatyta išimtis dėl sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ar odontologijos praktikos licenciją, numatant jų vadovams penkerių metų trukmės kadencijas, tačiau nenumatant kadencijų skaičiaus ribojimo. Tokį siūlomą reguliavimą lėmė Lietuvos demografinė situacija, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose. Nuogąstavimai yra pagrįsti dėl aukštos kvalifikacijos srities specialistų trūkumo regionuose. Tradiciškai tai yra įstaigos, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją.
„Dar 2014 m. STT Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose rekomendavo pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams bei reikalavimą jiems būti nepriekaištingos reputacijos nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei efektyvus įstaigų valdymas ir racionalus valstybės biudžeto naudojimas“, - sako R. Karbauskis. Pasak jo, rengiant pataisas buvo atsižvelgta į šias Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir rekomendacijas.
ELTA
