R. Pakso klausimas grįžta į Seimo darbotvarkę

Antradienį Seimui planuojama pateikti Konstitucijos 74 straipsnio pataisą, kuri atvertų Rolandui Paksui kelią į Seimą.

Šią 95 įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių inicijuotą Pagrindinio šalies dokumento pataisą pristatys Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Projektu siūloma papildyti Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Pagal projektą, toks asmuo negali būti renkamas Respublikos prezidentu, taip pat negali eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Teikiamais Konstitucijos pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus.

Siūlomas 10 metų draudimo būti renkamam Seimo nariu terminas, projekto autorių nuomone, būtų proporcingas ir leistų tinkamai atsižvelgti į EŽTT sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą pateiktus išaiškinimus dėl „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą ribojimo.

„Pagal siūlomą Konstitucijos 74 straipsnio papildymą šis EŽTT sprendimas būtų įvykdytas visa apimtimi. Kartu pastebėtina, kad įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas asmeniui, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, būti renkamam tik Seimo nariu. Taigi įstatymo projekte nurodoma, kad toks asmuo negalės eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Be to, atsižvelgiant į Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią asmuo gali būti renkamas Respublikos prezidentu, jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu, įstatymo projekte atskirai nurodoma, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos prezidentu“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Siūlomomis Konstitucijos pataisomis siekiama užtikrinti teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimą, taip pat įvykdyti EŽTT sprendimą ir išvengti tarptautinių sankcijų Lietuvos atžvilgiu taikymo.

Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis EŽTT sprendimų vykdymą, minėto sprendimo atžvilgiu taiko sustiprintą vykdymo priežiūrą, sistemingai viešai sprendimo vykdymą svarstydamas Ministrų Komiteto žmogaus teisių posėdžių debatuose, taip pat priimdamas EŽTT sprendimo nevykdančios valstybės narės atžvilgiu atitinkamus įvykdyti sprendimą raginančius sprendimus.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, paskutinį kartą byla svarstyta 2018 m. gruodžio 4-6 dienomis Ministrų Komiteto Žmogaus teisių posėdyje vykusiuose viešuosiuose debatuose, kurio metu Ministrų Komitetas Lietuvos atžvilgiu pirmą kartą pritaikė tarptautinę sankciją – priėmė tarpinę rezoliuciją dėl itin ilgai užtrukusio šios bylos vykdymo proceso.

„Tarpinės rezoliucijos priėmimas reiškia konstatavimą, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje. Tarpinėje rezoliucijoje Ministrų Komitetas primygtinai paragino atsakingas valdžios institucijas suintensyvinti pastangas, siekiant užtikrinti, kad reikalingos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos būtų priimtos“, – sakoma aiškinamajame rašte.

Beje, priėmus Konstitucijos pataisą, Seimui reikės pakeisti ir Seimo rinkimų įstatymą.   

Tarp 95 Seimo narių, kurie teikia Konstitucijos pataisą, yra Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Gabrielius Landsbergis, Julius Sabatauskas, Vanda Kravčionok, Vytautas Kamblevičius, Ramūnas Karbauskis, Rimantas Sinkevičius, Algirdas Butkevičius, Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas, Viktorija Čmilytė – Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Ingrida Šimonytė, Aušrinė Armonaitė ir kt.

R. Paksas prezidento posto neteko 2004 m., kai Konstitucinis Teismas pripažino jį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją skubos tvarka finansiniam rėmėjui suteikiant Lietuvos pilietybę.

Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

ELTA