Radiacinės saugos centras informuoja
Nepaisant oficialios Radiacinės saugos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacijos apie Japonijoje įvykusios atominės elektrinės avarijos galimas ir realiai esamas pasekmes Lietuvai:::Susilaukiama skambučių iš gyventojų bei įstaigų atstovų, kurie teiraujasi ar tikėti atskirose svetainėse talpinama informacija apie neva egzistuojančią grėsmę Lietuvos gyventojams dėl avarijos Japonijos atominėje elektrinėje, ar tikrai reikia taikyti atitinkamas apsaugos priemones.Centras iš karto po avarijos Japonijoje informavo Lietuvos visuomenę, kad įvykiai Japonijoje neturės įtakos Lietuvos gyventojų papildomai apšvitai bei jų sveikatai. Kad avarijos Japonijoje pasekmės neturės įtakos Europos šalių gyventojams, taip pat patvirtino JAV, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Islandijos, Rusijos ir kitų šalių atsakingosios institucijos, tai patvirtino ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) bei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Matavimai, kuriuos atliko Lietuvos Fizikos institutas ir Aplinkos apsaugos agentūra, patvirtino, kad Lietuvą pasiekė tik pėdsakai jodo bei cezio radionuklidų. Jų kiekiai sudaro tik šimtatūkstantinę dalį tų kiekių, kurie buvo matuojami po Černobylio atominės elektrinės avarijos ir jie neturėjo įtakos nei gamtinio fono padidėjimui, nei papildomai gyventojų apšvitai ar jų sveikatai.
Norime informuoti, kad dėl skirtingų įvykių pasaulyje radioaktyviosios medžiagos, atkeliauja su atmosferos frontais iš sprogdinimo vietų ar avariją patyrusių reaktorių į šalies aplinką ne pirmą kartą.
Tokios medžiagos pasklido Lietuvos teritorijoje prieš daugelį metų, po branduolinio ginklo bandymų atviroje atmosferoje Kinijoje ar buvusios Tarybų Sąjungos šiaurinėje dalyje 1950-1960 metais. Pakankamai dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai pasklido 1986 metais po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje.
Radioaktyvusis jodas suskyla greitai (pusėjimo trukmė tik 8 dienos), tačiau radioaktyvaus cezio aplinkoje tebėra. Šio radionuklido, neviršijančio didžiausių leistinųjų kiekių, ir dabar nustatoma maisto produktuose, kurie yra nuolat radiologiškai tiriami atliekant valstybinę radiologinę stebėseną, kurią atlieka Centras bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Kiek didesni radioaktyviojo cezio kiekiai susikaupia miško grybuose, nes miško paklotėje radioaktyvusis cezis yra prieinamas augalų šaknims, jo migracija į gilesnius grunto sluoksnius yra palyginti lėta.
Tačiau būtina akcentuoti, kad netgi tokie radioaktyvaus cezio kiekiai, kurie pastaruoju metu aptinkami maisto produktuose, nulemia tik labai nedidelę visos gyventojo gaunamos apšvitos dalį, kurios visiškai išvengti yra neįmanoma. Tokie kiekiai tesudaro tik 1/100 tos metinės apšvitos, kurią vidutiniškai Lietuvos gyventojas gauna nuo gamtinės kilmės radionuklidų bei atliekant medicinines rentgeno diagnostines procedūras.
Todėl tokie ypatingai maži radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, tiksliau jų „pėdsakai“, kurie dėl avarijos Fukushima atominėje elektrinėje pateko ar pateks su oro pernaša į mūsų šalies teritoriją, tikrai nepadidins anksčiau paminėtų radionuklidų kiekių, kurie jau yra pasklidę mūsų aplinkoje dėl avarijų bei branduolinio ginklo bandymų, bei neturės jokios įtakos papildomai gyventojų apšvitai.
Centras informuoja, kad toliau seka ir seks įvykius Japonijos Fukushima regione bei informuos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją bei šalies gyventojus apie nustatytus radioaktyvumo lygius avariją patyrusioje teritorijoje bei priemones, kurių ėmėsi Japonijos vyriausybė savo šalies gyventojų radiacinei saugai užtikrinti.
www.rsc.lt
