Registruotas nutarimas skelbti referendumą dėl daugybinės pilietybės

Seime registruotas nutarimas ateinančių metų gegužės 12 dieną skelbti referendumą dėl daugybinės pilietybės. Darbo grupės dėl daugybinės pilietybės vadovė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad Seimas dėl referendumo paskelbimo turės apsispręsti ne anksčiau nei gegužės viduryje.

„Registruojamas nutarimas skelbti referendumą su kitais metais vykstančiais prezidento rinkimais, tai yra gegužės 12 dieną, dėl pilietybės išsaugojimo tiems asmenims, kurie gyvena užsienyje, saugiose valstybėse: ES, EBPO, NATO, kurie įsigijo tų valstybių pilietybę, galėtų išlaikyti ir Lietuvos Respublikos pilietybę“, – Eltą informavo D. Asanavičiūtė.

Pasak Seimo narės, referendumas dėl daugybinės pilietybės turi būti paskelbtas ne anksčiau nei šių metų gegužės viduryje.

„Maždaug gegužės viduryje, aš manau, Seimas ir turėtų priimti sprendimą“, – sakė ji.

D. Asanavičiūtė teigia, kad Vyriausybė taip pat finansuos referendumo informacinę kampaniją. Tai, pasak jos, yra numatyta ir referendumo įstatyme.

„Šį penktadienį mes darome atvirą darbo grupės ir Vyriausybės kanceliarijos strateginės komunikacijos skyriaus susitikimą. Jie jau yra padarę išsamią gyventojų apklausą ir pristatys, kokie yra tos apklausos rezultatai“, – pažymėjo parlamentarė.

Darbo grupės dėl daugybinės pilietybės vadovė mano, kad iniciatyva skelbti referendumą susilauks reikiamo palaikymo Seime.

Siūloma, kad galima būtų turėti Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių ir Lietuvos Respublikos pilietybes.

Visgi, nebūtų galima turėti Lietuvos ir valstybių, kurios kartu yra ir Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės pilietybių.

Visgi siūlomoje įstatymo formuluotėje numatoma, kad LR pilietis kartu galėtų būti ir bet kurios kitos šalies piliečiu, jei jis buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990-ųjų kovo 11 d., išvykęs iki tos pačios datos, sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu.

Taip pat teisę į daugybinę pilietybę turėtų užsieniečių įvaikinti asmenys arba asmenys, įvaikinti LR piliečių. Visgi, jei antroji asmens pilietybė būtų vienos iš įvardintų Lietuvai priešiškų valstybių, sulaukęs 24-erių asmuo turėtų pasirinkti, kurios valstybės pilietybę pasilieka.

ELTA