Perskaičiau Dmitrijaus Ikonikovo straipsnį apie šventę mokykloje ir nusprendžiau išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Aš esu viena iš tų Visagino savivaldybės tarybos narių, kas rugsėjo 1 dieną aplankė dalį šventinių renginių mūsų miesto mokyklose. Tikiuosi, jums bus įdomus mano požiūris į šią situaciją.
Turėjau savo priežasčių dalyvauti renginiuose. Aš užaugau Visagine, baigiau 1 vidurinę mokyklą. Ji seniai uždaryta. Tarp mūsų miesto mokymo įstaigų direktorių yra žmogus, kuriam jaučiu ypatingus sentimentus. Tai Rimantas Petravičius, Visagino Draugystės progimnazijos direktorius. Kurį laiką jis dirbo būtent toje 1 vidurinėje mokykloje, kurią baigiau: ėjo istorijos mokytojo pareigas, o vėliau – direktoriaus pavaduotojo pareigas. Būtent šio žmogaus dėka aš nerūkau. Prisimenu, kai man buvo 16 metų pradėjau rūkyti ir tai truko kelias savaites. Nes Rimantas išskirtinai atkakliai vydavo mane ir mano klasiokus iš mūsų sukurtos mokyklos rūkyklos. Prisimenu, tik užsirūkai, o Rimantas jau čia pat. Rūkyti ne mokykloje nepavykdavo, nes tėvai galėdavo užuosti kvapą. Ir teko atsisakyti šio nereikalingo įpročio. Tai buvo beveik prieš 30 metų. Ką dar prisimenu apie Rimantą? Jis dedavo didžiules pastangas mokinių pilietiškumo ugdymui ir lietuvių kalbos vartojimo didinimui mokykloje, tais laikais tai buvo neįprasta. Rimantas jau kelis dešimtmečius dirba mūsų mieste. Jo indėlis į daugelio visaginiečių asmenybių vystymąsi yra didžiulis ir neįkainojamas. Rimanto žmona Ona buvo mano lietuvių kalbos mokytoja ir iš dalies, būtent jos dėka šiandien puikiai moku valstybinę kalbą. Man Rimantas – tai savotiškas mokyklos laikų simbolis, tai sukelia tam tikrų sentimentų. O savivaldybės tarybos nariui, kuris baigė mokyklą kitame mieste ir pas mus atvažiavo jau pakankamai brandaus amžiaus, viso šito nesuprasti…
Taigi, rugsėjo 1 dieną dalyvavau šventiniame renginyje Visagino Draugystės progimnazijoje. Kaip ir praeitais metais, kiti tarybos nariai neatvyko į šventę. Lygiai prieš metus aš irgi buvau vienintelė Visagino savivaldybės tarybos narė, kuri dalyvavo šios mokyklos šventėje. Todėl vargu, kad kiti tarybos nariai neatvyko dėl besitęsiančio remonto mokymo įstaigoje… Sutapimas: šiais metais ir praeitais metais tuo pačiu laiku vyko renginiai dar 2 miesto mokymo įstaigose. Kaip ir praeitais metais, kiti politikai pasirinko kitus renginius. Grįžkime prie Draugystės progimnazijos. Dar renginyje dalyvavo savivaldybės administracijos atstovai. Kiek truko visų svečių sveikinimai? Apie 5 minutes. Mano pačios kalba truko mažiau, nei minutė.
Praeitais metais dalyvavau šventiniame renginyje tik Draugystės progimnazijoje. Šį kartą nusprendžiau apsilankyti ir kitose mokymo įstaigose. Prieš renginį Draugystės progimnazijoje dalyvavau Visagino Verdenės gimnazijos šventėje. Kodėl būtent ten? Man labai patinka šios mokymo įstaigos direktorė Olga Černis. Labai mielas ir geraširdis žmogus, antroji mokinukų mama. Šios gimnazijos renginiai visada yra pripildyti šiluma. Taip pat mano pasirinkimas buvo susijęs su tuo, kad nei karto nedalyvavau mokslų metų pradžios (arba pabaigos) šventėje šioje gimnazijoje. Norėjau skirti tinkamą dėmesį tiems žmonėms, kurie yra susiję su šia mokymo įstaiga. Taigi, renginyje dalyvavau aš ir dar vienas savivaldybės tarybos narys, bendra mūsų kalbų trukmė sudarė apie 3 minutes. Šventėje dalyvavo ir kiti svečiai, iš kurių išgirdome gražius sveikinimus.
Ir paskutinė mokymo įstaiga, kurioje apsilankiau rugsėjo 1 dieną, - tai Visagino Žiburio pagrindinė mokykla. Iš dalies pasirinkau šią mokyklą, nes tuo metu vyko renginių kitose įstaigose. Taip pat norėjau skirti dėmesį mokiniams ir mokyklos kolektyvui kartu su direktore Asta Bauraite. Kiek savivaldybės tarybos narių dalyvavo renginyje? 4, iš jų 3 pasakė trumpas sveikinimo kalbas. Bendra visų tarybos narių kalbų trukmė sudarė apie 4 minutes. Mokyklos šventė truko apie 40 minučių, pagal trukmę tai buvo trumpiausias renginys, kuriame apsilankiau rugsėjo 1 dieną.
Pabaigai, atvirai: tėveliai ir vaikai dešimtmečius yra nepatenkinti mokyklinių renginių trukmėmis. Kaip besistengtų mokymo įstaigų kolektyvai, vis tiek atsiranda tų, kas pasako, kad net 40 minučių trukmės renginys tai per daug ir kam šventėje reikia sveikinimų. O politikas šioje situacijoje turi du pasirinkimus. Pirmas pasirinkimas – parodyti pagarbą mokyklos vadovybei ir kolektyvui, tėveliams, vaikams ir juos pasveikinti ta forma, kuri jo nuomone, yra tinkama. Antras pasirinkimas – žinant, kad visada yra nepatenkintų, paliesti “varginančių” politikų kalbų temą. Nors vienos minutės trukmės sveikinimą vargu, ar galima pavadinti varginančiu… Juolab, kad šventėse prie mikrofonų nestovėjo būriai politikų… Pasveikino tik 1-3 tarybos nariai… Neturiu informacijos, kad tose šventėse, kuriose dalyvavau, kas nors iš vaikų buvo apalpęs.
Aš sau padariau pasirinkimą ir laikausi nuomonės, kad vietos politikas turi skleisti pozityvias emocijas ir nebijoti būti savimi.
Jeigu norite padiskutuoti su manimi, paskambinkite man telefonu +370 659 19 538.
Su geriausiais linkėjimais,
Visagino savivaldybės tarybos narė
Ruzanna Katinienė
Publikuota pagal užsakymą Nr. 2026092
Redakcija news.tts.lt neatsako už šio straipsnio turinį. Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autoriaus nuomone.
Išsaugotas autoriaus straipsnio stilius ir rašyba.
