Rytas Staselis. Latvija Lietuvai siunčia strėles
Autorius yra Verslo žinių bendradarbis.:::Nors prezidentės Dalios Grybauskaitės valstybinis vizitas į Latviją, kuriame bene daugiausia pastangų buvo sudėta siekiant pristatyti Lietuvos energetikos politiką ir kviečiant kaimyninę šalį bendradarbiauti, įvyko vos prieš nepilnas tris savaites, net keturi latvių aukščiausiosios valdžios atstovai spėjo viešai pareikšti itin skeptišką požiūrį į lietuviškas iniciatyvas.
Arba mūsų šalies lyderė latvių kolegų nesugebėjo apžavėti bendradarbiavimo energetikos srityje idėjomis, arba kerai buvo itin trumpalaikiai. Latvijos prezidentas Andris Berzinis jau po kelių dienų interneto portalui delfi.lv sakė, kad Latvijai būtina išnagrinėti galimybę pasistatyti dar vieną didelę hidroelektrinę tvenkiant Dauguvą.
„Turime tik vieną didelę upę, kuri turi energetinį potencialą, mums reikia sutelkti visus prieinamus savo šalies (energetinius VŽ) – išteklius“, – teigė Latvijos lyderis. Čia pat pridurdamas, esą nėra patenkintas, kaip Lietuva kalbasi su Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto partneriais: „Jeigu jie mano, kad klausimą galima bus išspręsti tik politiškai, jie – klysta.“
Galima buvo manyti, kad Latvijos prezidentas šalies visuomenei tiesiog siunčia tuos signalus, kuriuos ji nori girdėti (tai nėra savaime keista, greičiau labai būdinga ir p. Grybauskaitei). Tačiau tai dar buvo tik pradžia.
Kaimyninės šalies susisiekimo ministras Aivis Ronis iškart po p. Grybauskaitės vizito į Rygą išdėstė tokią seką: „Kyla įspūdis, kad Lietuva ir toliau blokuos Latvijos uostus, trikdydama efektyviems ir racionaliems krovinių srautams“, „tai taip pat liečia Latvijos ir ir Estijos uostų aprūpinimą degalais iš Mažeikių naftos refinerijos (UAB „Orlen Lietuva”)“, „ir apskritai Lietuvos prezidentės vizito metu nebuvo išspręstas nė vienas susisiekimo sektoriui aktualus klausimas“, todėl „Lietuvos pozicija anaiptol nerodo, kad ji siekia bendradarbiauti su kitomis Baltijos šalimis“.
Daugelis Latvijos susisiekimo ministro priekaištų platesnei Lietuvos auditorijai yra visiškai nesuprantami arba nežinomi. Jie reiškia, kad kviečiama bendradarbiauti su Lietuva plėtojant bendrus regioninius projektus, kaimyninė šalis mainais siekia gauti labai konkrečios naudos savo verslui.
Išvertus mums miglotą p. Ronio „abrakadabrą“, ji rodo, kad mūsų prezidentė darsyk apdaužė (mes žinome, kad ji tą puikiai moka) kaimynų iliuzijas dėl to, kad apibrėžtoje ateityje Lietuva imsis atstatyti geležinkelio vėžę nuo Mažeikių į Latviją ir suteiks galimybę „Orlen Lietuva“ gamyklos produkciją transportuoti iki Rygos uosto.
Dar po kelių dienų trečiąjį dramos veiksmą atliko Latvijos ekonomikos ministras Danielis Pavlutas. Jis susitikime su JAV ambasadore Rygoje Judith Garber pasakė, esą Lietuva taip ir neatsakė į strategiškai svarbius VAE projekto klausimus, o Latvija nesiruošia stačia galva pulti jo plėsti.
Ponas Pavlutas tvirtino, kad trijų Baltijos šalių energetikos kompanijos „turi susitarti dėl bendradarbiavimo keliose srityse“. Vėliau ministro viešųjų ryšių tarnybos pareigūnai patikslino, kad nagrinėdama galimybę dalyvauti statant VAE, Latvija pirmiausia įvertins jos komercinį patrauklumą.
O jau šią savaitę laikraštis „The Baltic Times“ paskelbė kaimynų šalies ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio interviu, kuriame jis esą tvirtino, kad Latvija VAE projektui yra pasirengusi pasakyti „ne“.
Krovinių pervežimas Visagine ir visoje Lietuvoje.
Užnešame ir išnešame daiktus, baldus, išvežame statybines ir kitas šiukšles ir t.t.
Tel.+370-628-14441, +370-625-45777
Грузовые перевозки по Висагинасу и всей Литве.
Заносим и выносим крупногабаритные вещи, вывозим строительный мусор и т.д. Тел. +370-628-14441, +370-625-45777
Ketvirtadienį Latvijos premjero pozicija vėl buvo patikslinta (teko girdėti neoficialių komentarų, kad anglų kalba leidžiamo laikraščio žurnalistai išgirdo ne tai, ką sakė p. Dombrovskis, o tai, ką išgirsti norėjo), esą latvių požiūris į VAE nesikeičia – šalis yra pasirengusi dalyvauti, jeigu projektas bus pelningas.
Ponas Dombrovskis paaiškino, esą šalies Ekonomikos ministerijos ir energetikos įmonės „Latvenergo“ atstovai antradienį informavo vyriausybę apie derybose dėl VAE projekto padarytą pažangą. Taigi atrodo, kad tampymasis su VAE projekto partneriais bus nelengvas ir truks ne vieną ar du mėnesius, o iki pat vadinamosios „galutinės investicijų sutarties pasirašymo“, kuris numatytas 2014–2015 metais.
Kiekvienas iš projekto partnerių sieks savo interesų: japonai – kuo brangiau parduoti technologiją, lietuviai – savo įsivaizduojamą ar tariamą branduolinės energetikos patirtį bei infrastruktūrą. Estai sieks, kad technologijos (t. y. japonų interesas) ir AE statybos (japonų ir lietuvių interesas, jeigu koncesija bus dvišalė) kaina būtų kuo mažesnė ir kaip įmanydami sieks sumažinti lietuviškos infrastruktūros bei Lietuvos rizikų vertę.
Latviai greičiausiai bus labiau estų pusėje, tačiau sieks prie projekto „prikabinti“ savo šalutinius interesus (pvz., energetikos, dujų sektoriaus infrastruktūrą). Bus viešų grasinimų pasitraukti iš projekto ir dramatiškų sugrįžimų prie derybų stalo.
Tikėtis ko nors kita versle – sunku. Versle su politinėmis potekstėmis – dar daugiau. Kita vertus, šis derybų teatras darys įtaką Lietuvos politinei tikrovei. Juo labiau kad dėl VAE nėra sutarimo net tarp politinių partijų Lietuvoje.
Greičiausiai naujos branduolinės jėgainės statybos Visagine klausimas bus vienas svarbiausių rudens rinkimų kampanijoje. Mes patys nežinome, kas liks iš VAE po politinių voliojimų beigi tampymų: pagrindas racionaliai pamatuotam sprendimui (arba statyti, arba nestatyti) ar dar viena „pedofilijos istorija“.
bernardinai.lt