SADM pristatė pokyčius antroje pensijų pakopoje: asmuo į kaupimo sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą

Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė planuojamus pakeitimus antroje pensijų pakopoje. Siūloma, kad atsisakęs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime asmuo, pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą, susistabdžiusiems dalyvavimą, automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas, naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvaus pensijų kaupime, o sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį. Dėl šių ir kitų antros pakopos pensijų sistemos pakeitimų sutarta su suinteresuotomis institucijomis. Siūlymai bus teikiami Vyriausybei.

„Pagrindiniai dalykai, dėl kurių sutarėme ir su Lietuvos banku, ir su „Sodra“ – jog pati sistema turi būti, bet, kad ji būtų patrauklesnė ir žmonės labiau norėtų dalyvauti antroje pakopoje, tai priėjome prie keleto pakeitimų, kuriuos teiksime Seimui“, – pirmadienį žurnalistams teigė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

„Pirmas pakeitimas, kad naujiems dalyviams, kurie bus įtraukiami naujai į antrąją pakopą – jiems būtų kartojamas įtraukimas vieną kartą. Tai reiškia, vieną kartą mes juos pakvietėme, jeigu žmogus atsisakė, tada po trijų ar penkerių metų antrą kartą pakartojame (pakvietimą – ELTA) ir primename. Tie, kurie yra sustabdę kaupimą iki 2018 m. ir buvo pakviesti praėjusiais metais, jų nebekviesime, jų bus toks galutinis sprendimas“, – akcentavo jis.

SADM taip pat siūlo naujiems antrosios pakopos pensijų kaupimo dalyviams (įtrauktiems nuo 2019 m.), atsisakiusiems dalyvauti kaupime, automatinį įtraukimą kartoti ne daugiau kaip vieną kartą. 2019 m. įtraukti ir atsisakę dalyvauti kaupime asmenys, pakartotinai paskutinį kartą buvo įtraukti pernai. 2020 metais įtrauktiems ir dalyvauti atsisakiusiems asmenims, šiemet įtraukimas kartojamas paskutinį kartą. Įtraukimo periodiškumas išliktų kas 3 metai arba galėtų būti pailgintas iki 5 metų. Taip pat siūloma naujai įtrauktiems dalyviams, pradėjusiems mokėti įmokas ir gaunantiems sumažėjusį darbo užmokestį, numatyti apsisprendimo laikotarpį, pavyzdžiui 3 mėnesių, kuomet būtų galima atsisakyti kaupimo ir susigrąžinti įmokas. Dalyviai, kurių sutartys sudarytos iki 2018 m., susistabdę kaupimą, automatiškai į sistemą pakartotinai nebebūtų įtraukiami.

M. Šiurkus tikino, kad taip pat planuojama įtraukimą į antros pakopos pensijų sistemą taikyti tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims.

„Dar vienas pakeitimas, kad įtraukimą taikyti tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Kai žmogus turi teisę nuolatos gyventi Lietuvoje, kad tik tuomet jis kaupia II pakopoje“, – sakė viceministras.

Galiausiai SADM siūlo sukaupusiems iki 10807 eurų asmenims leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę. Privalomų periodinių išmokų sukaupusiems 5403–10806 eurus nebeliktų. Periodinių išmokų gavėjams pageidaujant, likusi dar neišmokėta suma galėtų būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka (išskyrus tuos atvejus, kai asmenys įsigijo anuitetą, kai jiems buvo neprivaloma įsigyti).

„Kitas svarbus dalykas, daug ir diskusijų sukėlęs, kad sukaupus iki 10807 eurus, leisti rinktis pageidaujamą išmokos rūšį pačiam asmeniui. yra periodinė ir vienkartinė išmoka, ir periodinių išmokų gavėjams pageidaujant, likusi dar neišmokėta suma gali būti išmokama kaip vienkartinė išmoka“, – aiškino M. Šiurkus.

SADM palaiko ir opozicijos iniciatyvą dėl esamos antrosios pakopos pensijų kaupimo tvarkos Seimo opozicija kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ministerija pažymi, kad  palaiko šią opozicijos inciatyvą dėl antrosios pensijų pakopos sprendimų, kurie buvo priimti ankstesniais metais.

ELTA primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.

Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.

Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra tvirtinęs, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu.

Jis aiškino, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina suprantanti, kad pensiniai fondai yra labai svarbi tema Lietuvos žmonėms ir klausimai, pakritus jų vertei, kyla. Tačiau, pasak jos, pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas ir reiktų atsižvelgti ne į trumpalaikius pasvyravimus, o į ilgalaikę perspektyvą.

Vis tik Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai yra pateikę įstatymo pataisą, kurią priėmus iš antrosios pensijų pakopos sistemos tiems, kas į ją buvo įtraukti automatiškai, būtų galima pasitraukti paprasčiau.

Galiausiai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtino, kad šiuo metu šalyje esanti pensijų fondų sistema yra „katastrofiškai neteisinga“. Ji kritikavo esantį automatinį gyventojų įtraukimą į pensijų fondą, taip pat, LPSK pirmininkei kelia klausimų galimybė sustabdyti įmokų mokėjimą į fondą tik kartą gyvenime ir vos dvylikai mėnesių.

ELTA