SAM: Lietuvoje sparčiai mažėja alkoholio vartojimo mastai
Naujausi oficialūs valstybinių institucijų duomenys rodo, kad mūsų šalyje inicijuotos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės pasiteisino, o pirmųjų metų rezultatai yra džiuginantys ir teikiantys vilties. Remiantis statistikos duomenimis, alkoholio vartojimas Lietuvoje ir jo sukeliama žala, t. y. bendras sergamumas ir mirtingumas, mažėja, praneša draudimų iniciatoriaus Aurelijaus Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Praėjus vos porai metų nuo įsigaliojusių naujovių, esą stebimi sveikatai ir gyvenimo kokybei palankūs rezultatai. Tai rodo, kad pasirinkta kryptis buvo teisinga – įdiegtos naujovės, tikslingai orientuotos į bendrą Lietuvos gyventojų populiaciją, pavyzdžiui, dėl amžiaus cenzo – į jaunus asmenis, prekybos alkoholiu laiką. Be to, Lietuva nėra pionierė šioje srityje, nes analogiškos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės sėkmingai veikia daugelyje užsienio šalių, pabrėžiama SAM pranešime.
Siekiant mažinti alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą Lietuvoje taikomos kompleksinės alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo priemonės, kurias bendradarbiaudamos įgyvendina įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos, numatytos Valstybės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje.
Lietuvos statistikos departamento informacija rodo mažėjantį alkoholio suvartojimą Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei per penkerius metus – nuo 2011 iki 2015 metų – gryno (100 proc.) alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, sumažėjo 1,5 litro, tai per dvejus metus, nuo 2016-ųjų, kai buvo priimtos kryptingos alkoholio politikos priemonės, gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo 2 litrais.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad neapskaityto alkoholio lygis Lietuvoje nesikeičia ir yra 7–8 proc., tad ir suminis alkoholio suvartojimas yra mažėjantis. Legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, yra mažiausias per 10 metų.
Higienos instituto sergamumo ir mirtingumo dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų statistika taip pat esą patvirtina teigiamą įgyvendinamų naujovių poveikį. 2012-aisiais mirčių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, būta 930 atvejų, o 2018 metų statistika rodo šį rodiklį sumažėjus kone perpus – iki 507 mirčių. Vertinant mirčių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, skaičiaus mažėjimo tendenciją 2016–2018 metais, akivaizdu, kad mirčių skaičius stabiliai mažėja vyrų, tiek miesto, tiek kaimo gyventojų populiacijoje.
Taip pat, pasak SAM, nuo 2016-ųjų stabiliai mažėja ir žmonių, kuriems diagnozuotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos, skaičius – tiek vyrų, tiek moterų, tiek miesto, tiek kaimo gyventojų. Ketvirtiniai duomenys 2016–2019 metų rodo, kad stacionaro ligonių, paguldytų dėl alkoholio sukeltų ligų (alkoholinės psichozės, alkoholio toksinio poveikio, alkoholinės kepenų ligos), skaičiaus dinamika yra mažėjanti.
2016–2018 metų laikotarpiu apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo 12 procentų, alkoholinės psichozės atvejų skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo net ketvirtadaliu – 25 procentais, alkoholinės priklausomybės atvejų skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo 9 procentais, alkoholinės kepenų ligos atvejų skaičiaus (100 000 gyv.) sumažėjo 12 procentų.
Svarbus ir ekonominis aspektas. Nuo 2017 m. žymiai padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams, 2018 m. į valstybės biudžetą surinkta 323 mln. eurų. Palyginimui: 2016 m. – 243 mln. eurų, 2017 m. – 304 mln. eurų.
Tai yra pirmųjų metų tendencijos, kurios, pasak SAM, rodo teigiamus rezultatus. Būtini detalesni ir specializuoti tyrimai stebint ilgesnio laikotarpio rezultatus. Tai esą leistų dar objektyviau įvertinti įgyvendinamos alkoholio vartojimo mažinimo politikos veiksmingumą ir ilgalaikę naudą.
ELTA
