Seimas apsisprendė: medikams ir socialiniams darbuotojams nebus taikomas privalomas skiepijimas nuo COVID-19 ligos

Seimas ketvirtadienį nepriėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, numatančių medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos.

Už balsavo balsavo 60 Seimo narių, prieš – 53, susilaikė 10 parlamentarų.

Privalomą vakcinaciją buvo ketinama įvesti asmenims, teikiantiems paslaugas sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose teikiantiems valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas bei į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.

Buvo siūloma, kad, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios, darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Nuomonės išsiskyrė

Seimo posėdžių salėje dėl pataisų, kuriomis buvo siūloma medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos, parlamentarų nuomonės išsiskyrė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas akcentavo, kad būtina naudoti visą kompleksą priemonių, užtikrinant, kaip galimą mažesnį viruso sklidimą. Parlamentaras įsitikinęs, kad šis įstatymo projektas būtent tai ir daro.

„Šiandieną aš žiūriu į projektą, kaip į priemonę sumažinti visas rizikas, kurios gali atsirasti mūsų gydymo įstaigose, mūsų socialinės priežiūros įstaigose. Kiekviena gyvybė yra verta Seimo narių pastangų imtis priemonių. Jeigu mes nesiimame priemonių, tai tada santykinai, dalinai mes patys turime prisiimti atsakomybę už mirštančių žmonių skaičių“, – akcentavo E. Gentvilas.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad šis įstatymas yra nukreiptas į tai, kad medikai galėtų sklandžiai dirbti savo darbą.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad profilaktinis sveikatos tikrinimas ir tam tikri veiksmai, kurie turi būti atlikti, pasitikrinta nuo tam tikrų ligų nėra kažkoks šio amžiaus išradimas. Daugelyje veiklų nėra galimybės dirbti, jeigu nėra sumažinta rizika, jog žmogus gali sirgti kažkokia visuomenei pavojinga liga“, – sakė

„Šiuo atveju mums labai svarbu, kad medikai galėtų savo darbą dirbti ramiai ir sklandžiai ir kad kuo mažiau jų patirtų riziką būti hospitalizuoti, kai jų paslaugos yra kritiškai reikalingos visuomenei dėl didelio atvejų skaičiaus“, – pridūrė ji.

Premjerė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu reanimacijose guli 90 proc. neskiepytų COVID-19 liga susirgusių pacientų.

„Medikai yra mokslo žmonės ir, manau, kad puikiai supranta, kad kai yra rekomendacija, ta rekomendacija yra ne šiaip sau“, – pabrėžė ji.

Kitokią poziciją turėjo Darbo partijos frakcijos Seime narys Mindaugas Puidokas. Parlamentaras įstatymo patisoms negailėjo kritikos.

„Šis įstatymo projektas yra pasityčiojimas iš medikų, nes nepasitikima jų kompetencija ir nueita bukos prievartos keliu“, – akcentavo M. Puidokas.

Kritikos negailėjo ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narė Orinta Leiputė. Prieš balsavimą socialdemokratė teigė, kad jos partija siūlymo nepalaikys. Pasak politikės, ne dėl to, kad nevertintų COVID-19 keliamos žalos, bet dėl neaiškių ir kintančių Vyriausybės sprendimų.

„Mes socialdemokratai labai atsakingai žiūrime į COVID-19 pandemijos situaciją ir jos valdymą. Būdami konstruktyvūs, teikėme premjerei ir Vyriausybei pasiūlymus. Nesivaikėme populiarumo ir niekam nepataikavome, nes žmogaus gyvybė yra svarbiau už viską. Tačiau nesavalaikiai sprendimai, neargumentuoti jų pokyčiai labai išerzino šalies žmones, tame tarpe ir priešakinėse linijose dirbančius medikus, socialinius darbuotojus. (...) Šią savaitę gavome įvairių organizacijų ir profesinių sąjungų kreipimusi. Yra gausybė klausimų, o ministerija neįgali į juos atsakyti“, - teigė O. Leiputė.

Išimtį buvo siūloma numatyti tiems darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Taip pat tiems darbuotojams, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

ELTA