Seimas apsisprendė pasienyje su Baltarusija pratęsti nepaprastąją padėtį

Seimas antradienį apsisprendė iki sausio 15 dienos pasienyje su Baltarusija pratęsti nepaprastąją padėtį.

Už balsavo 102 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Nepaprastoji padėtis pratęsta pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo ir užsieniečių apgyvendinimo centruose. Nepaprastoji padėtis bus pratęsta iki 2022 metų sausio 15 dienos, 24 valandos.

„Siūloma šiek tiek griežčiau riboti asmenų esančių apgyvendinimo centruose ir neįleistų į Lietuvos Respublikos teritoriją judėjimą. Įvedamas draudimas palikti apgyvendinimo vietas, kad būtų užkardytas šių migrantų gabenimas. Taip pat projektu stiprinama sienos apsauga ir užkertamas kelias provokacijoms pasienio kontrolės punktuose, nes įtraukiamas elementas dėl bandymo kirsti sieną nustatytose vietose, bet neleistinu būdu“, – Seimo posėdyje pristatydama projektą teigė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkės teigimu, taip pat atsisakoma kai kurių nebeaktualių arba perteklinių ribojimų, kai kurie ribojimai yra švelninami, atsižvelgiant į žmogaus teisių organizacijų pastebėjimus. Atsisakoma nepaprastosios padėties 200 metrų aplink užsieniečių apgyvendinimo centrus, taip pat atsisakoma atskiro draudimo transporto priemonėms patekti į nepaprastosios padėties teritoriją. Plečiamos į Lietuvą neteisėtai patekusių užsieniečių teisės naudotis ryšio priemonėmis.

Taip pat po konsultacijų su Seimo frakcijomis atsisakyta ir siūlymo nepaprastąją padėtį įvesti ir pasienyje su Lenkija.

Opozicija turėjo pastabų

Vis tik Seimo demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis parlamentas Tomas Tomilinas išsakė kritiką, kad nepaprastosios padėties ribojimų pokyčiai neišspręs tam tikrų humanitarinių problemų.

„Išlieka problema, kad iš esmės humanitarine prasme niekas žmonėms pasienyje ar centruose padėti negalės. (...) Ir vis dar pareigūnas ir VSAT išlieka vieninteliu liudininku pasienyje ir joks kitas žmogus ten fiziškai dalyvauti negali tame procese, kai vykdomas, pavyzdžiui, keturių vaikų išstūmimas naktį į mišką“, – atkreipė dėmesį T. Tomilinas.

Savo ruožtu frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas akcentavo, kad nepaprastosios padėties režimas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės sienas. Vis tik parlamentaras taip pat pabrėžė, kad nepaprastoji padėtis negali tapti tam tikra priedanga.

„Nepaprastoji padėtis negali būti priedanga nekompetencijai, nepaprastoji padėtis negali būti priedanga ideologizavimui krizės valdymo ir nepaprastoji padėtis negali būti priedanga žmogaus teisių pažeidimui“, – akcentavo jis.

„Matau, kad šiame nutarime situacija iš dalies koreguojama, bent jau leidžiama užsieniečiams, kurie čia yra laikomi, susisiekti dėl teisinės pagalbos, bet ir toliau galioja draudimas nevyriausybinėms organizacijoms padėti išvengti humanitarinių problemų“, – taip pat atkreipė dėmesį V. Bakas.

Projekte, kuriam pritarė Seimas, teigiama, kad grėsmės, dėl kurių buvo imtasi papildomų priemonių siekiant apsaugoti visuomeninius interesus, užtikrinti valstybės saugumą ir visuomenės rimtį, vis dar išlieka aktualios. Pažymima, kad šiuo metu pastebima, jog ieškoma vis naujų neteisėtų migrantų patekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją būdų: vis aktyviau bandoma migrantus gabenti krovininiame transporte, pastebima tyčinio koncertinos gadinimo praktika, taip pat bandymai įveikti koncertinos barjerą jį atkeliant.

Pažymėtina, kad Baltarusijos Respublikoje yra apie 10 tūkstančių neteisėtų migrantų, todėl jų nukreipimo į Lietuvos Respubliką rizika, kol jie repatriaciniais skrydžiais iš Minsko negrąžinti į kilmės šalis, išlieka didelė, o situacija Lenkijos Respublikos pasienyje su Baltarusijos Respublika taip pat vertinama kaip įtempta ir reikalaujanti nuolatinio pasirengimo bei reagavimo į staigius pokyčius.

Nepaprastosios padėties metu  neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems, paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis ribojama teisė gauti ir skleisti informaciją, susirašinėti, kalbėtis telefonu ir kitaip susižinoti naudojant prieigą prie mobiliojo ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai toks asmuo naudodamasis šiomis priemonėmis kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas, taip pat teisinės pagalbos ar į tarptautines organizacijas.

Taip pat teritorijoje, kur įvesta nepaprastoji padėtis, ribojama galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą, taip pat ribojama galimybė šioje teritorijoje organizuoti ir rinktis į susirinkimus.

ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 d. pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo bei užsieniečių apgyvendinimo vietose mėnesiui buvo įvesta nepaprastoji padėtis.

ELTA