Seimas po pateikimo pritarė praleistų pamokų pateisinimo tvarkos griežtinimui
Antradienį Seime po pateikimo pritarta Švietimo bei Mokslo ir studijų įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama sugriežtinti moksleivių praleistų pamokų pateisinimo tvarką bei įkurti viešąją įstaigą „Mokausi Lietuvoje“, kuri centralizuotai vykdytų priėmimą į mokyklas. Už įstatymų pakeitimų projektus po pateikimo balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 10 parlamentarų susilaikė.
„Pirmas pakeitimas – suteikti įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, kuriame būtų reglamentuojamos bazinės mokyklos lankymo užtikrinimo nuostatos“, – įstatymų pakeitimų projektus Seime pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Tai galėtų būti nuostata, kiek dienų ir kiek pamokų gali pateisinti tėvai, ką laikome pateisintomis pamokomis, kas šiuo metu yra neapibrėžta, ir kokiu algoritmu į pamokų lankymo pažeidimus reaguoja mokykla ir mokyklų vadovai, kada yra kreipiamasi į Vaikų gerovės komisiją, kada į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Visi šie pasiūlymai, kurie bus ministro įsakyme, turės atgulti mokyklų tvarkose“, – pridūrė ji.
Taip pat pakeitimai numato pareigą mokyklai tą pačią dieną informuoti tėvus, globėjus ar rūpintojus apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką. Be to, pakeitimai nustato pareigą mokyklai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
J. Šiugždinienė, pateikdama įstatymų pakeitimų projektus, pabrėžė, kad pamokų praleidimas daro tiesioginę įtaką mokinių pasiekimams, todėl turi būti griežtinamas praleistų pamokų pateisinimas. Politikė pridūrė, kad nuogąstavimus dėl prasto mokyklos lankomumo yra išsakę ir pedagogai bei mokyklų vadovai.
„Pamokų praleidimas turi labai ryškios įtakos mokinių pasiekimams. 2018 metų tarptautinis 15-mečių tyrimas PISA rodo, kad sisteminis pamokų praleidimas ir vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo rezultatus. (...) Mokinių, sistemiškai praleidžiančių pamokas pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais“, – Seime kalbėjo J. Šiugždinienė.
„Nuogąstavimus dėl lankomumo girdime iš susitikimų su mokytojais, mokyklų vadovais. Mokyklų asociacijos ne kartą išsakė šią problemą ir lankomumo problemą įvardijo kaip vieną iš 4 svarbiausių klausimų švietimo sistemoje“, – pridūrė konservatorė.
Konservatorių frakcijos Seime narys Edmundas Pupinis pasisakė už šiuos įstatymų pakeitimus teigdamas, kad mokytojams sunku dirbti, kai moksleivių ilgai nebūna pamokose ir dėl to sutrinka mokymo procesas.
„Paliesta labai svarbi problema, viena iš dalių įstatymo pakeitimų, tai yra lankomumas ir jo atsekamumas. Šioje vietoje savaime suprantama, kad sistemos jau senokai reikalauja pedagogai ir ypatingai sugriežtinimo, nes turbūt sunku kiekvienam pedagogui dirbti, kuomet ištisas savaites moksleiviai būna išvažiuoja ir tokiu būdu praleidžia daug pamokų ir po to sutrinka visas mokymo procesas“, – posėdžio metu teigė E. Pupinis.
Pakeitimais taip pat norima nustatyti, kad priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai, administruos viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Centralizuotą priėmimo į švietimo programas sistemą turėtų sudaryti priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas.
Krovinių pervežimas Visagine ir visoje Lietuvoje.
Užnešame ir išnešame daiktus, baldus, išvežame statybines ir kitas šiukšles ir t.t.
Tel.+370-628-14441, +370-625-45777
Грузовые перевозки по Висагинасу и всей Литве.
Заносим и выносим крупногабаритные вещи, вывозим строительный мусор и т.д. Тел. +370-628-14441, +370-625-45777
„Šiuo metu priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdomas decentralizuotai ir didelėje dalyje Lietuvos savivaldybių neautomatizuotu būdu. Todėl pagrindinė sistemos dalis ir funkcijų sritis yra naujos“, – teigiama aiškinamajame rašte dėl įstatymo projektų.
Šis įstatymų pakeitimas Seimo salėje susilaukė nemažai kritikos. Opozicinių partijų nariai teigė nesuprantantys, kodėl priėmimui į ugdymo programas reikia steigti dar vieną viešąją įstaigą. Anot parlamentaro Stasio Tumėno, priėmimo funkcijas ir dabar atlieka kitos ministerijai pavaldžios institucijos.
„Daugelis dalykų, kuriuos dabar čia pristatė, kas bus dirbama „Mokausi Lietuvoje“, tai ir dabar yra atliekama. (...) Pačioje ministerijoje yra atskiras skyrius, kuris tai daro. Tai daro ir patys universitetai. Ir dar reikia kurti naują įstaigą...“ – sakė politikas.
„Man susidaro įspūdis, kad mūsų premjerė Ingrida Šimonytė nepasidomi šitomis lesyklėlėmis ir Finansų ministrė nepasidomi, kur tie milijonai yra dalijami. Tai aš esu skeptiškas, manau, kad tas funkcijas, kurios numatomos įstaigai „Mokausi Lietuvoje“, ir dabar gali atlikti institucijos, kurių aibės yra greta švietimo ministerijos“, – pabrėžė S. Tumėnas.
ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį opozicijos nariai neleido švietimo, mokslo ir sporto ministrei J. Šiugždinienei pateikti Švietimo įstatymo pakeitimo projektų. Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paprašė pertraukos klausimo svarstyme. Jos narys Kęstutis Mažeika paragino ministrę „priimti sprendimus“ dėl situacijos, į kurią pateko galimai neskaidriai įsisavinusi Kauno miesto savivaldybės tarybos lėšas.
Į tribūną projekto pristatyti atėjusi ministrė J. Šiugždinienė nesuprato, kuo galimas neskaidrus lėšų įsisavinimas jai būnant Kauno miesto tarybos nare yra susijęs su Seimo narės teise pateikti įstatymo pakeitimus.
Tačiau Seimo nariai nusprendė padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
ELTA