Seimas priėmė svarstyti padidinti Vyriausybės grynojo pasiskolinimo limitą iki 5,4 mlrd. eurų

Seimas skubos tvarka antradienį priėmė svarstyti Vyriausybės siūlymą padidinti Vyriausybės grynojo pasiskolinimo limitą nuo 904 mln. eurų iki 5,4 mlrd. eurų.

Tokiu būdu, pasak Finansų ministerijos, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui, bus suteikta teisė Vyriausybei pasiskolinti didesnių sumų, užtikrinant savalaikį biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, išlaidų, susijusių su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu ir jų padarinių šalinimu, padengimą.

Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, manoma, kad virusas bus suvaldytas pirmą šių metų pusmetį.

„Mūsų ekonomikos šiuo metu pasirengimas atlaikyti tuos šokus yra tikrai kitoks nei prieš dešimtmetį. Kalbant apie tai, ar reikės papildomai peržiūrėti, tikrai neatmesčiau tokio varianto, nes bazinis scenarijus, kad virusas bus suvaldytas pirmąjį pusmetį. Jei įsijungia kiti scenarijai, reikės imtis ir kitų papildomų priemonių“, – Seimo posėdyje sakė V. Šapoka.

Pasak parlamentaro Mykolo Majausko, už kiekvieną savaitę dėl atidėtų mokesčių valstybė gali prarasti 300 mln. eurų.

Taip pat siūloma padidinti garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą nuo 267 mln. eurų iki 768 mln. eurų. Tokiu būdu garantijų institucijoms bus sudaryta galimybė labiau prisidėti prie verslo subjektų, patyrusių apyvartinių lėšų trūkumą, kreditavimo skatinimo.

Nustatomas naujas valstybės garantijų limitas dėl paskolų, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negalės viršyti 500 mln. eurų.

Taip pat po pateikimo pritarta siūlymui panaikinti apribojimą atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir nustatyti, kad ji gali būti atidėta, išdėstyta ta pačia tvarka, kaip ir kitų mokesčių mokestinė nepriemoka.

Pasak Finansų ministerijos, tai leistų padidinti laikinų finansinių sunkumų turintiems mokesčių mokėtojams galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę, palengvintų kitų jų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir suteiktų galimybę šią mokestinę nepriemoką sumokėti vėliau.

M. Majauskas siūlo Lietuvoje įvesti „mokestinį karantiną“, kai visas verslas Lietuvoje nemokėtų jokių mokesčių.

„Yra verslų, kurie gali mokėti mokesčius, ne visų įmonių veikla yra sutrikusi. Tiesiog sustabdyti įplaukas į biudžetą, manau, net sunku įvertinti, kokią žalą tai padarytų šalies finansų sistemai“, – į šį siūlymą sureagavo V. Šapoka.

Parlamentarė Ingrida Šimonytė siūlė apskritai nukelti mokestinius terminus visam smulkiajam verslui.

„Galima būtų svarstyti apie terminų nukėlimą smulkiajam verslui, kurio srautas, generuojamas į biudžetą, yra gerokai mažiau žymus, nes tuo atveju, jei bus labai daug prašymų sudaryti mokestinės paskolos sutartis, o tokios rizikos yra, reikia vertinti administracinius kaštus institucijose, kurie bus reikalingi visą tą srautą apdoroti“, – Seimo posėdyje sakė parlamentarė I. Šimonytė.

Šiems siūlymams Seimas dar turės galutinai pritarti antradienio vakariniame posėdyje.

ELTA