Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms siekiant apibrėžti smurtą ir priekabiavimą darbe

Antradienį Seimas pritarė Darbo kodekso straipsnių pakeitimams, kuriais siekiama tobulinti teisinį psichologinio smurto darbe kontrolės ir prevencijos reglamentavimą.

Už pakeitimus balsavo 88, prieš 23, susilaikė 11 Seimo narių.

Pasisakydamas už šį projektą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtino, kad Darbo kodekso pataisos leis iš dalies įgyvendinti Tarptautinę darbo konvenciją, kurioje numatyta, kad smurtas ir priekabiavimai yra draudžiami bei atsirastų aiškesni teisiniai instrumentai ir konkrečios vietos, kur reguliavimas egzistuoja. Pasak jo, pakeitimai buvo reikalingi kovojant su mobingu ir psichologinio smurto situacija Lietuvoje.

„Kitas svarbus dalykas dėl naikinamų kompensacijų darbuotojams, kurie dirba kilnojamąjį darbą, transporto srityje arba lauko sąlygomis. Per tokias kompensacijas nukenčia darbuotojai negaudami viso darbo užmokesčio, kuris yra apmokestinamas ir nuo to nukenčia tų žmonių socialinės garantijos, būsimos pensijos. Statistika rodo, kad pernai tokios formos kompensacijomis buvo išmokėta 175 mln. eurų, kai dar prieš trejetą metų suma tesudarė vos 75 mln. eurų, todėl yra tikrai naudojamasi šia forma ir yra suteikiamas pereinamasis laikotarpis“, – antradienį Seime teigė M. Lingė.

Tuo tarpu Darbo kodekso pataisoms oponavusi Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė aiškino, kad įstatymo projekto rengėjai uždraudė darbdaviui smurtauti tik darbovietės pastato viduje, tačiau tai nebuvo uždrausta už darbovietės ribų. Ji abejojo, ar Socialinių reikalų ir darbo komitete kas nors skaitė, koks buvo baigtinis sąrašas vietų, kuriose draudžiama smurtauti.

„Žmogiškai galiu suprasti liberalų norą prasistumti Stambulo konvencijos sąvoką „smurtas lyties pagrindu“. Tikrai galiu suprasti. Bet jūs uždraudėte smurtauti tik darbdavio darbuotojui suteiktame būste, tačiau jeigu darbuotojas bus savo nuosavame būste ir pas jį atvyks darbdavys, tai ši norma negalės būti taikoma, vadinasi, darbdavys gali tiek smurtauti, tiek priekabiauti. Vieną kartą pasiskaitykite, ką surašote į baigtinius sąrašus“, – sakė A. Širinskienė.

Vis tik tokiam parlamentarės požiūriui į Darbo kodekso pataisas prieštaravo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas. Jo teigimu, yra krūva kitų įstatymų, kurie reguliuoja chuliganizmą ir kitus panašius dalykus.

„Kai nusižudo medikas, tada visi puolam aiškintis, kodėl šie dalykai nebaudžiami. Kai šie dalykai atsiranda Darbo kodekse po ilgos pertraukos, beveik pusantrų metų reikėjo, kol jie atėjo iki Seimo priėmimo, tada mes vėl ieškome kažkokių konvencijų, stambulų ir kažkokių pratempimų. Yra priekabiavimas, smurtavimas darbo vietoje ir turime sutvarkyti šį reikalą“, – aiškino A. Sysas.

Darbo kodekso pakeitimais siekiama apibrėžti smurtą ir priekabiavimą darbe bei numatyti priemones, kurių turi imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai ir pagalbai nukentėjusiems darbuotojams suteikti.

Taip pat siekiama atsisakyti kompensacijų darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu.

ELTA