Seimas svarstys prezidento G. Nausėdos siūlymą dėl vienkartinių išmokų vaikams

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui dėl vienkartinių išmokų vaikams skyrimo.

„Už“ balsavo 80 parlamentarų, „prieš“ – 4, susilaikė 9 Seimo nariai.

Šalies vadovas siūlo vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinę 120 eurų išmoką.

„Siekiant mažinti neigiamas ir socialines pasekmes dėl COVID–19 krizės bei skatinti ekonomiką, siūloma įgyvendinti šeimų finansinę padėtį gerinančią ir vidaus paklausą skatinančią finansinę priemonę“, – pristatydamas siūlymą Seime ketvirtadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.

„Rizika patirti skurdą ir santykinai mažos vidutinės disponuojamos pajamos suponuoja tikslingumą COVID–19 krizės laikotarpiu numatyti papildomas pajamas ir šiai visuomenės grupei, nes vaikus auginančios šeimos yra viena iš daugiausiai poreikių turinčių ir daugiausiai lėšų vartojimui skiriančių visuomenės grupių“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Pasak S. Krėpštos, vienkartinę 120 eurų išmoką gautų daugiau kaip 507 tūkst. vaikų, arba 330 tūkst. šeimų, o 200 eurų – 134 tūkst. vaikų, arba 60 tūkst. šeimų.

Konservatorius Mykolas Majauskas teiravosi, kokia Prezidentūros nuomonė dėl biudžeto peržiūrėjimo.

„Jau šiandien matome, kad pajamos valstybės biudžeto atsilieka 30 proc. Prognozuojama, kad ir skola ateinančiais metais artės prie 60 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. Jau šiandien mes taip pat matome, kad prognozuojama Lietuvai pati didžiausia biudžeto skylė visoje Europos Sąjungoje. (...) Ar laikotės tos nuomonės kaip premjeras, kaip finansų ministras, kad neturi būti tikslinamas biudžetas Seime?“, – klausė M. Majauskas.

Į tai S. Krėpšta atsakė, kad biudžetas turėtų būti atnaujinamas apsvarsčius siūlomas priemones.

„Mūsų siūloma išmoka vaikams, siekianti 72 mln. eurų, yra 0,15 proc. šalies BVP. Tai poveikis biudžeto deficitui yra iš esmės nereikšmingas. Kitas aspektas yra dėl biudžeto – šis pasiūlymas yra sudėtinė prezidento paketo dalis. Kitą paketo dalį pristatysiu kitą posėdį. Apsvarsčius naujas priemones, ateityje turėtų būti atnaujintas biudžetas“, – kalbėjo patarėjas.

Tačiau konservatorių frakcijos narė Gintarė Skaistė sakė, kad tvarka yra ne tokia.

„Paprastai tvarka yra tokia, kad teikiant iniciatyvą kartu eina pasiūlymai, kaip keisti visą biudžetą. Tam, kad prisiimtume naujus įsipareigojimus kartu su išmokomis (pensininkams. – ELTA), kartu su vaikų išmokomis reikėtų matyti bendrą vaizdą. Kodėl nesigirdi prezidento balso, kad ne tik siūlytume naujas išlaidas, bet taip pat matytume bendrą vaizdą, kurios priemonės paveikesnės, matytume alternatyvų?“, – kalbėjo G. Skaistė.

Savo ruožtu S. Krėpšta atsakė, kad trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtos prognozės rodo mažesnį biudžeto deficitą.

„Vakar išleistos EK prognozės rodo kitokį biudžeto deficitą, gerokai mažesnį – 6,9 proc. ir tai yra susiję su gana lėtu paramos panaudojimu ir biurokratinėmis procedūromis. Labai priklauso biudžetas nuo to, kiek realiai suplanuotų lėšų bus panaudota. Užtat siūlome paprastas horizontalias priemones“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad šiuo atveju Vyriausybė ir Prezidentūra labiau žiūri, kaip išmokėti pinigus, bet ne kaip atgaivinti ekonomiką padedant dirbantiesiems.

„28 proc. Lietuvos įmonių yra paskelbusios prastovas. Kiek pinigų Vyriausybė davė dirbantiesiems, dirbančioms įmonėms – tai 43 mln. eurų prastovas paskelbusioms įmonėms ir 20 mln. eurų savarankiškai dirbantiems. Tai 63 mln. eurų per du mėnesius, o prastovose yra 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Čia vienu akimirksniu duodama 72 mln. eurų ir siunčiama žinutė, kad valstybė jumis pasirūpins per išmokas, o dirbantieji yra užstrigę su įvairiomis problemomis“, – sakė S. Gentvilas.

S. Krėpštos teigimu, šis siūlymas yra penktadalis prezidento teikiamo paketo, o gana didelė jo dalis susieta su dirbančiaisiais ir laikinu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimu.

Kitą savaitę Seime taip pat turėtų būti pristatytas prezidento G. Nausėdos siūlymas laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį GPM tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių lygio (iki 4000 eurų „popieriuje”).

Šalies vadovas taip pat siūlo ankstinti numatytą NPD didinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais, primena ELTA.

ELTA