Seimas svarstys siūlymą skirti kompensacijas žydams už nusavintą turtą

Parlamentarai nutarė svarstyti premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma žydams išmokėti kompensacijas už praėjusio amžiaus viduryje nusavintą privatų turtą. Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisas pateikimo stadijoje pataisas palaikė 85 Seimo nariai, susilaikė – 9, 2 pasisakė prieš.

Įstatymo projekte numatoma, kad už visą privatų, įskaitant ir bešeimininkį, nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų, būtų mokama simbolinė piniginė kompensacija. Tam būtų skiriama papildomi 37 mln. eurų, kompensacijos būtų pradėtos mokėti 2024 m. ir dalimis būtų išmokėtos iki 2030 m. Įstatymas taip pat apibrėžtų tokių kompensacijų dydį, mokėjimo terminus, tvarką bei galimo naudojimo paskirtis.

„Šis klausimas yra svarbus ne tik kaip tam tikra moralinė skola žmonėms, kurie neteko gyvybės ir turto per Holokaustą, bet taip pat ir kaip tam tikras tarptautinis Lietuvos Respublikos įsipareigojimas“, – ketvirtadienį vykusio posėdžio metu teigė premjerė.

„Kompensacija susidarytų iš dviejų dalių – viena dalis tos kompensacijos būtų skiriama asmenims, kurie negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymus (...) ir kuriems būtų numatyta simbolinė finansinė kompensacija. Likusi dalis, didžioji dalis, būtų skiriama bendroms žydų bendruomenės reikmėms, kadangi labai didelė dalis turto, galima pasakyti, priskirtina būtų prie bešeimininkio turto vien dėl tos priežasties, kad Lietuvoje per Holokaustą žuvo ne tai kad didžioji, bet absoliučiai didžioji dalis čia gyvenusių žydų ir tų įpėdinių nustatyti objektyviai neįmanoma. Todėl kompensacija būtų skiriama bendruomenei, kuri išliko, kuri tęsia savo veiklą Lietuvoje“, – kompensacijų mechanizmą detalizavo ji.

Pristatydama klausimą iš tribūnos, Vyriausybės vadovė referavo į buvusių Ministrų kabinetų vadovų – Sauliaus Skvernelio ir Algirdo Butkevičiaus – kritiką, jog ši problema yra išspręsta, o iniciatyva neva „atidarys Pandoros skrynią“. I. Šimonytė pabrėžė, kad, remiantis Terizino deklaracija, klausimas dėl privataus žydų turto tebėra aktualus.

„Nors buvę premjerai kažkaip nenori to prisiminti, bet turbūt mažai yra tarptautinių susitikimų pro memorijų – vadinamų atmintinių – kuriose šitas klausimas nebūtų vienaip ar kitaip paminėtas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Todėl, kai kolegos kartais sako, kad klausimas buvo uždarytas – jie tiesiog pamiršta ar nežino, kad klausimas uždarytas nebuvo. Dar daugiau – buvusioji Vyriausybė 2020 m. spalio mėnesį sudarė darbo grupę, kuriai, deja, paskyrė vadovauti nueinantį politiką, tuometinį teisingumo ministrą – kas turbūt nėra tinkamiausias būdas klausimus spręsti. Bet vis dėlto vienas iš tos darbo grupės svarstytinų klausimų ir turėjo būti būtent ieškoti sprendimo likusiai neišspręstai kompensacijų už privatų turtą daliai“, – tvirtino ji.

Mano, kad dėl Lietuvos žydų istorijos muziejaus reikės nemažai padirbėti

Anksčiau premjerė yra pasiūliusi, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai. Paklausta, kaip klostosi šios idėjos įgyvendinimas, I. Šimonytė teigė, kad situacija nėra paprasta ir sprendimai yra sudėtingesni, nei dėl kompensacijų už nusavintą turtą.

„Dėl sporto rūmų projekto – procesas vyksta, bet tam, kad ten sukurtume tikrai prasmingą ir savo esmę atitinkantį Lietuvos žydų atminimo projektą, nemažai reikės padirbėti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ji.

„Tai komisija atrinks idėjas, reikės dėl jų susitarti, visos tokios diskusijos dėl kažkokių tokių sprendinių, kaip rodo mano patirtis, yra labai nelengvos. Prisiminkime Pasaulio tautų teisuolių atminimo paminklą, dėl kurio buvo konkursas, ir, atrodo, dėl tokio nedidelio dalyko, bet iki šiol dar nepavyko atrasti (sprendimo – ELTA). Tai nebus čia labai lengva, bet aš labai tikiu šita idėja ir tikiu, kad atsiras ir geras projektas“, – vylėsi I. Šimonytė.

ELTA