Seimas: vairuotojo pažymėjimas tinkamas asmens tapatybei nustatyti

Seimas galutinai pritarė pataisoms, kuriomis vairuotojo pažymėjimas būtų laikomas tinkamu asmens tapatybei nustatyti.

Taip pat įtvirtinama, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė.

Už tai balsavo 98 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė – 19.

Seime šis klausimas sulaukė aršių diskusijų. Parlamentaras Vytautas Mitalas teigė, kad toks įstatymo projektas prisidės prie investicijų pritraukimo į Lietuvą.

„Jis atveria daugybę naujų galimybių Lietuvai tapti konkurencingesne, prisivilioti ir veikti geriau finansinių technologijų srityje, sudaryti geresnę konkurenciją joje“, – sakė V. Mitalas.

Tuo metu Seimo narys Kęstutis Glaveckas teigė balsuosiantis prieš įstatymo projektą dėl galimų sukčiavimo rizikų.

„Jei vairuotojo pažymėjimas būtų investicijų pritraukimo šaltinis, tai mes jau piniguose maudytumėmės. Šio įstatymo istorija labai įdomi. Jis maždaug 3 metus sukosi Seime ir komitetas visą laiką atmesdavo. Visi, kas tik nagrinėjo, visi atmesdavo. Vairuotojo pažymėjimas nėra tas dokumentas, kuris atstoja pasą ar identifikavimo kortelę“, – sakė K. Glaveckas.

„Vairuotojo teisės reikalingos greitiems kreditams ir šiuolaikiniams internetiniams sukčiams, kurie smarkiai formuojasi Rytų rinkose. Jas labai lengva pagaminti, dubliuoti, uždėti kitą vaizdą, paimti trumpą kreditą ar pasiskolinti, masė variantų, kaip apgauti žmones“, – pridūrė jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad, priėmus šį įstatymą, Lietuva taps patrauklesne užsienio finansų įstaigoms.

„ES direktyvoje nėra tokio reikalavimo, kad asmens tapatybė turėtų būti nustatoma pagal tapatybės kortelę ar pasą. Gali būti nustatoma ir pagal vairuotojo pažymėjimą. (...) Tą darome ne tam, kad kiekvienam iš mūsų palengvintume galimybę atsidaryti sąskaitą banke, nes daugelis mūsų jas jau turime atsidarę. Tačiau norime sudaryti galimybes tarptautiniams bankams ateiti į Lietuvą ir kurti konkurenciją skandinaviškiems bankams“, – sakė M. Majauskas.

Buvęs BFK pirmininkas Valius Ąžuolas teigė, kad kol tarnybos negalės užtikrinti priežiūros, tokie įstatymo pakeitimai negali būti įtvirtinti.

„Labai gaila, kad mes net įstatymo pavadinimo neperskaitome – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Ką tai sako? Tai ir sako, kad turime visais būdais užkirsti, kad būtų kuo mažiau pinigų plovimo ir teroristų finansavimo. Ką mums pasakė tarnybos komitete? Kad nebus fiziškai įmanoma užtikrinti tokio srauto pinigų plovimo ar teroristų finansavimo“, – sakė V. Ąžuolas.

Įstatymo projekto, kurio autorius – Seimo narys Andrius Palionis, aiškinamajame rašte nurodoma, kad Europoje yra plačiai paplitusi praktika naudoti vairuotojo pažymėjimą kaip tapatybės dokumentą (Danija, Švedija, Estija, Čekija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Airija ir kt.).

Pagal Lietuvos teisės aktus, vairuotojo pažymėjimas nėra laikomas tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi šio įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad projekto siūlymų priėmimas gali būti aktualus, jeigu dėl įvairių priežasčių Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientais taptų šiuo metu kitose šalyse veikiančių finansų įstaigų klientai.

„Šiuo atveju, nesant galimybės nustatyti klientų pilietybės, galimai į Lietuvos finansų sistemą galėtų patekti asmenys iš valstybių, kuriose aktuali teroristinių organizacijų veikla, ir padidėtų teroristų finansavimo ir pinigų plovimo grėsmė. Todėl manome, kad finansų įstaiga ar kitas subjektas turėtų pareigą nusistatyti kliento pilietybės nustatymo mechanizmą, jei jis nenustatomas iš paso ar asmens tapatybės kortelės“, – teigiama STT išvadoje.

Įstatymo įsigaliojimas, jei jį pasirašys prezidentas, numatytas sausio 1 dieną.

ELTA