Sergamumas ir mirtingumas nuo kepenų ligų Lietuvoje išskirtinai didelis

Gastroenterologas Vaidotas Urbonas sako, kad didelę įtaką sergamumui kepenų ligomis turi nutukimas, kuris Lietuvoje - vis didesnė problema, taip pat neatsakingas alkoholio, vaistų ir papildų vartojimas.

„Nutukimas lemia labai daug komplikacijų ir viena iš jų - kepenų suriebėjimas. Kitas žingsnis po to būna kepenų uždegimas. Dėl to net prireikia kepenų transplantacijos, ir tai pasaulyje auganti problema, nes daugėja nutukimo“, - Eltai sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas.

Kalbėdamas apie papildus, vaikų gastroenterologas prisiminė atvejį, kai į ligoninę buvo atvežtas ir mirė paauglys. Sirgdamas lėtine liga vaikinas vartojo papildus raumenų masei didinti, kilo komplikacijos, dar prisidėjo tuberkuliozė ir paauglys mirė. 

Kaip pabrėžė V. Urbonas, tokie atvejai reti. „Kepenų pažeidimai vartojant papildus daug retesni nei kepenų suriebėjimai dėl nutukimo, jų pažeidimas dėl neatsakingo vaistų vartojimo ir alkoholio, kurio gausus vartojimas, be abejonės, yra pražūtingas“, - sakė V. Urbonas.

Tai, kad sergamumas ir mirtingumas nuo kepenų ligų Lietuvoje išskirtinai didelis, penktadienį pristatytoje sveikatos ataskaitoje minėjo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, akcentuodami sveikos gyvensenos stygių mūsų šalyje.

V. Urbono nuomone, visų pirma nutukimas didina sergamumą kepenų ligomis. Antroje vietoje - toksinės medžiagos.

„Lietuvoje nutukusių suaugusiųjų yra daug, skirtingai nei vaikų, su kuriais daugelį metų buvome tarp mažiausiai nutukusių vaikų turinčių šalių Europos Sąjungoje. Galėjome tik didžiuotis tuo“, - sakė vaikų gastroenterologas.

Kaip pabrėžė V. Urbonas, infekcinės kepenų ligos ateityje gali būti nebe tokios aktualios, nes užaugo nuo hepatito B skiepytų vaikų karta. 

„1998 metais pradėjus vaikus skiepyti nuo hepatito B, jis, galima sakyti, išnyko, nors iki to laiko vaikų amžiuje nebuvo išgydomas. Tačiau tai būtina priminti, kad vengiantys skiepyti savo vaikus nuo hepatito B suprastų, kaip rizikuoja“, - sakė gydytojas gastroenterologas.

Kaip pabrėžė V. Urbonas, hepatitu B užsikrėtę suaugusieji dažniausiai pasveiksta savaime, o neskiepytiems vaikams, jei užsikrečia hepatitu B, net gali prireikti kepenų transplantacijos.

Kai beveik visi pasiskiepiję ir ligos nėra, atrodo, kam be reikalo skiepyti vaiką. Pasak vaikų gydytojo gastroenterologo, problema ta, kad visuomenėje visada bus žmonių, kurie nepasiskiepiję, asocialių asmenų ar vaikai kapstydami įsidurs narkomanų švirkštu, ant kurio likę užkrato. 

„Reikia žinoti, kad virusinis hepatitas B yra imlesnis nei ŽIV - reikia mažesnio užkrato kiekio, kad užsikrėstum“, - atkreipė dėmesį V. Urbonas.

Retai, bet daktaro praktikoje pasitaiko vaikų, užsikrėtusių hepatitu B. Vieno jų tėvai atsisakė skiepyti vaiką nuo šios ligos, bet paauglystėje jis kažkokiu būdu užsikrėtė.

„Virusiniu hepatitu B jis susirgo ūmiai, kai atvežė buvo kritinės būklės. Labai stengėmės jį išgelbėti ir per daugmaž mėnesį pavyko, nors užsienyje, kur tuomet buvo lengviau prieinamos kepenų transplantacijos, jam išsyk būtų buvę transplantuotos kepenys. Tėvai, matydami, kad vaiko būklė blogėja ir jis - reanimacijoje, pradėjo kaltinti juos klaidinusius, atkalbinėjusius nuo skiepų ir net grasino jiems teismais“, - prisiminė gydytojas gastroenterologas.

Nepaskiepiję vaikų nuo hepatito B rizikuoja ir kelionėse. Kaip pabrėžė V. Urbonas, ne visose šalyse vaikai skiepijami nuo šios ligos. Turtingos skiepija, neturtingos neišgali. 

„Vaistų, nuo kurių pasveiktų hepatitu B sergantys vaikai, ir šiandien nėra. Yra tik priemonių, kaip kad gydant nuo ŽIV, virusą prislopinti, bet jis labai greitai tampa atsparus vaistams, nebeveikia ir gelbsti tik kepenų transplantacija. Naujose kepenyse vėl tas virusas atsigamina, ir taip tęsiasi pasaka be galo“, - Eltai pasakojo vaikų gydytojas gastroenterologas.

Hepatitas C - kita rimta vaikų kepenų liga, tačiau ji palyginti reta. „Skiepų nuo jos nėra, bet pastaraisiais metais atsirado vaistų, kurie padeda pasveikti, skirtingai nuo hepatito B. „Taigi svarbu atpažinti užsikrėtusį ligonį, kad jis neužkrėstų kitų. O kadangi liga išgydoma, sergančiųjų hepatitu C turėtų mažėti“, - prognozavo V. Urbonas.

Hepatitu A, kuris buvo ypač dažnas, mažiau. V. Urbono žodžiais, gelta sergančiųjų būdavo pilni skyriai, nors ir šiais laikais pasitaiko protrūkių. „Net ir tokiu atveju tai nėra problema, nes hepatitas A nesunkiai gydoma kepenų liga“, - sakė V. Urbonas, pridurdamas, kad iš egzotiškų šalių keliautojai parsiveža hepatito E, kitų užkrečiamų ligų, bet tokie atvejai - pavieniai. 

Sergamumas neinfekcinėmis kepenų ligomis, kurias lemia medžiagų apykaitos sutrikimai ar anatominiai defektai, V. Urbono duomenimis, nedaugėja. „Atlikome didelį, beveik 40 metų trukusį tyrimą, ir pastebėjome, kad skaičiai - stabilūs“, - sakė VU docentas, vaikų gastroenterologas.

Penktadienį pristatytoje sveikatos ataskaitoje EBPO ekspertai akcentavo, kad Lietuvoje daug žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, savižudybių. Išskirtos ir kepenų ligos. EBPO sveikatos padalinio vadovė Francesca Colombo teigė, kad prie to prisideda lietuvių gyvenimo būdas.

EBPO ataskaitoje apie alkoholio vartojimą atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje vienas vyresnis nei 15 metų gyventojas 2015 metais vidutiniškai suvartojo 15,2 litro alkoholio. Tai daugiau nei bet kurioje kitoje EBPO šalyje. 

Antroje vietoje pagal vartojimą esanti Belgija nuo Lietuvos atsilieka 2,6 litro vienam asmeniui per metus, o paskutinėje vietoje esančiame Izraelyje, pasak organizacijos, alkoholio suvartojama 2,6 litro. Tuo metu visoje EBPO vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 9 litrus alkoholio. 

„Sveika gyvensena nėra tarp geriausių“, - Lietuvos žurnalistams Paryžiuje sakė F. Colombo. Ji sutiko, kad gyvenimo trukmė Lietuvoje trumpesnė ir dėl alkoholio bei tabako vartojimo. 

Kaip skelbė ELTA, EBPO ataskaitoje atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos gyventojų prognozuojama gyvenimo trukmė trumpiausia tarp EBPO narių. Tarptautiniai ekspertai tai sieja tiek su lietuvių polinkiu gyventi nesveikai, tiek su nepakankamai išvystyta sveikatos sistema. 

Kaip skelbiama EBPO sveikatos sistemos apžvalgoje, Lietuvos gyventojų prognozuojama gyvenimo trukmė yra trumpiausia tarp 36 valstybių ir siekia 74,5 metų. Tuo metu EBPO šalių vidurkis siekia 80,6 metų, o ilgiausia gyvenimo trukme pasižymi Japonijos gyventojai - 83,9 metų.

Latvija yra priešpaskutinėje vietoje tarp EBPO šalių - joje prognozuojama gyvenimo trukmė siekia 74,6 metų, Brazilijoje - 74,7 metų.

EBPO ekspertų teigimu, Lietuva per 45 metus nuo 1970-ųjų iki 2015 metų prognozuojamą gyvenimo trukmę padidino tik ketveriais metais - mažiausiai tarp EBPO valstybių. 

Lietuva pirmauja ir pagal mirčių, kurių galima išvengti skaičių. EBPO ekspertai, remdamiesi Eurostato duomenimis, skaičiuoja, kad pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Latvija Europos Sąjungoje dalijasi pirmą-antrą vietas. 

EBPO sveikatos padalinio vadovė F. Colombo Lietuvos žurnalistams Paryžiuje teigė, kad mūsų sveikatos sistemoje yra ir teigiamų pavyzdžių. Anot jos, šalis pasižymi stipria pirmine sveikatos priežiūra.

Ieva Urbonaitė-Vainienė Eltos korespondentė

ELTA