Siūlomos mažoms mokykloms palankios Švietimo įstatymo pataisos

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai užregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti, kad mokymo lėšos būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų visoms švietimo tiekėjų tinkle esančių mokyklų klasėms proporcingai faktiniam mokinių skaičiui.

Anot demokratų, projekto rengimo poreikį sukėlė mažas bendruomenines mokyklas pasiekusi žinia, kad nuo 2023 m. rugsėjo Vyriausybė nebeskirs finansavimo bendrojo ugdymo 1-10 (I-II gimnazijos) klasėms, kuriose mokosi mažiau nei penki mokiniai. Tokioms mažoms klasėms šiuo metu yra skiriamas trečdalis klasės krepšelio lėšų.

Pasak frakcijos seniūno pavaduotojos Laimos Nagienės, ši tvarka, kurią Vyriausybė patvirtino praeitų metų vasaros pabaigoje, itin skaudžiai palies mažas, ne pelno siekiančias bendruomenines mokyklas.

„Šios mokyklos pagal savo funkcijas, besimokančiųjų reikmes ir veiklos apimtis negali turėti didesnio mokinių skaičiaus mokinių sraute, todėl nustatytoji tvarka gali lemti šių mokyklų veiklos pabaigą. Susidaro tokia situacija, kad viena vertus šioms mokykloms nėra taikomos tinklo optimizavimo nuostatos, nėra reglamentuotas būtinas mokinių skaičius ir leidžiama klasių dydį nusistatyti pačioms, o kitu teisiniu reguliavimu, apribojančiu finansavimą, faktiškai sukuriama tokia situacija, kuomet jų tolimesnė veikla tampa neįmanoma“, – pranešime žiniasklaidai pabrėžia L. Nagienė.

Parlamentarės nuomone, sistemiškai aiškinant Švietimo įstatymą, įstatymų leidėjo tikslas, skirtingai negu ūkio lėšų atveju, yra skirti mokymo lėšas visoms švietimo tiekėjų tinkle esančioms institucijoms. O Vyriausybės kompetencija, pasak L. Nagienės, yra šias lėšas mokykloms apskaičiuoti, paskirstyti ir nustatyti jų naudojimo tvarką.

Demokratai parengtomis Švietimo įstatymo pataisomis siekia papildyti esamą teisinį reguliavimą tiesiogiai įtvirtinant nuostatą, kad mokymo lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų visoms švietimo tiekėjų tinkle esančių mokyklų klasėms proporcingai faktiniam mokinių skaičiui mokinių sraute.

Frakcijos narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pažymi, kad pelno nesiekiančios nevyriausybinės organizacijos gali tapti pagalbininkėmis savivaldybių ir valstybinėms mokykloms, nes savo darbe paprastai remiasi alternatyviomis ugdymo sistemomis, o kai kurios iš jų yra orientuotos darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, tad dera jas stiprinti ir pagalvoti apie išskirtinį jų finansavimą.

Dėl švietimo tinklo optimizavimo kreiptasi į Konstitucinį Teismą

Parlamentarės L. Nagienės teigimu, apskritai yra abejotini Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymai bei pozicija optimizuoti švietimo tiekėjų tinklą prioretizuojant dideles mokyklas ir dideles klases. Anot L. Nagienės, moksliniais tyrimais pagrindžiama, kad užsienio valstybėse geresni rezultatai yra pasiekiami mažose klasėse, kuriose yra įmanomas savalaikis vaiko ugdymosi poreikių nustatymas ir atliepimas į juos.

„Nepaisant to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasirinktas visiškai kitoks „taupymo“ planas, nustatant minimalius klasės formavimui būtinus reikalavimus, kurių neišpildymas valstybės ir savivaldybių mokyklai užkerta kelią tolimesnei veiklai. Dėl minimalaus mokinių skaičiaus klasėse reikalavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2022 m. gegužę kreipėmės į Konstitucinį teismą. Skundas priimtas nagrinėti“, – tęsia L. Nagienė.

Prof. habil. dr. Vilija Targamadzė atkreipia dėmesį į tai, kad optimizavimo plane numatytas reikalavimas vienuoliktos klasės sraute turėti 21 mokinį, o vėliau net 31, nėra aiškiai pagrįstas (nebent finansiniais skaičiavimais).

„Tai ne tik nukreipta į kaimiškų vietovių ir miestelių gimnazijų naikinimą, bet ir regionų silpninimą. Be to, tai gali turėti neigiamą poveikį mokinių mokymuisi, primename, kad mokymasis privalomas iki 16-kos metų“, – sako prof. habil. dr. V. Targamadzė.

ELTA