Siekiama uždrausti smurtautojams laikyti gyvūnus

Antradienį į Seimo salę grįžta parlamentarės Ievos Pakarklytės inicijuotas projektas, siekiantis patobulinti gyvūnų apsaugos teisinę bazę ir užtikrinti, kad asmeniui, iš kurio buvo konfiskuotas gyvūnas už jo kankinimą, suluošinimą ar net nužudymą, būtų galima taikyti draudimą laikyti gyvūnus tam tikrą laiką.

Įstatymo pataisos numato, kad draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas nuo 2 iki 10 metų. Draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimtis priklausytų nuo neleistinos veiklos, dėl kurios buvo konfiskuoti gyvūnai, sunkumo. Už draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną pažeidimą siūloma bausti nuo 150 iki 300 eurų ir gyvūno konfiskavimu. Šie administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 300 iki 550 eurų.

„Kaimyninėje Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais teisė laikyti gyvūną atimama iki 10 metų, Estijoje – iki 5 metų, Suomijoje ir Švedijoje – 2 metams. Europos Sąjungoje matyti ir tokių pavyzdžių, kai teisė laikyti gyvūną asmeniui, žiauriai besielgusiam su gyvūnu, gali būti atimama visam laikui. Toks reguliavimas galioja Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje",- sako Seimo narė I. Pakarklytė.

Anot jos, šis reguliavimas Lietuvoje yra aktualus dviejose srityse. "Pirmiausia, kovoje su nelegaliais daugintojais ir jų pakartotiniais nusižengimais. Net jei ir būna nustatytas žiaurus elgesys, tai niekaip netrukdo daugintojui vėl įsigyti gyvūnus, juos dauginti ir kankinti. Antra, reguliavimas svarbus ir siekiant užkirsti kelią fiziniams asmenims pakartotinai žiauriai elgtis, kankinti, luošinti ir net žudyti gyvūnus“, – tikina Seimo narė I. Pakarklytė.

Jos teigimu, gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje yra susidariusi paradoksali situacija. Asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį suluošino ar net nužudė, jau kitą dieną gali įsigyti naują gyvūną. Tai reiškia, kad asmuo, iš kurio gyvūnai buvo konfiskuoti dėl jo žiauraus elgesio ir kankinimų, gali ir toliau nevaržomai įsigyti naujus gyvūnus bei toliau prieš juos smurtauti.

Todėl siūlau naują priemonę – teisės laikyti gyvūną atėmimą. Tokia praktika yra taikoma jau daugelyje šalių, todėl šioje vietoje, žvelgiant Europos Sąjungos mastu, turime stipriai pasitempti, kad apsaugotume gyvūnus nuo smurto“, – teigia Laisvės frakcijos narė I. Pakarklytė.

Siekdama užkardyti pasikartojantį žiaurų elgesį su gyvūnais tai numatančias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisas parlamentarė įregistravo dar gegužės mėnesį.

„Nuo gegužės mėnesio projektas buvo svarstomas Vyriausybės kabinetuose. Pateikta išvada, palaikanti siekį uždrausti laikyti gyvūnus prieš juos smurtavusiems asmenims, jei dėl to gyvūnai iš jo buvo paimti. Šį rudenį projektas grįžo į Seimą ir komitetuose vykusios diskusijos parodė platų palaikymą šio klausimo sprendimui tiek tarp Seimo narių, tiek Vyriausybės, tiek atsakingų institucijų.

Kitokį toną šiuose pokalbiuose, visų pirma, nulėmė per pastaruosius metus pasikeitusios piliečių nuostatos gyvūnų gerovės klausimais. Visuomenė tampa labiau atsakinga, mūsų sąmonėje vis stiprėja suvokimas, kad privalome pasirūpinti tais, kurie patys savimi negali pasirūpinti.

Kaip teigia nevyriausybininkai, veikiantys gyvūnų gerovės srityje, nesant draudimo laikyti gyvūną, atsakingų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų darbas nueina perniek, nėra apsaugos nuo pakartotinių nusižengimų, o konfiskuotų gyvūnų išlaikymas yra didžiulė finansinė našta valstybei“, – sako parlamentarė I. Pakarklytė.

Seimui pritarus, šie įstatymų pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 d.

ELTA