Skelbiamas viso Gedimino kalno tvarkymo projektavimo konkursas

Lietuvos nacionalinis muziejus pakartotinai paskelbė Gedimino kalno kompleksinio sutvarkymo projektavimo paslaugų pirkimą. Konkursą laimėjęs tiekėjas per 9 mėnesius nuo sutarties pasirašymo įsipareigoja parengti pietrytinės kalno dalies sutvarkymo darbų projektą. Lygiagrečiai, tik per ilgesnį - 15 mėnesių nuo sutarties pasirašymo - laikotarpį, turės būti parengtas ir visos likusios kalno dalies sutvarkymo darbų projektas. Pietrytinės dalies prioritetas išskirtas, atsižvelgus į šios kalno dalies sudėtingumą.

„Dabar pietrytinis kalno šlaitas iki pat gynybinės sienos užpiltas skalda ir sutvirtintas tinklu. Šio šlaito nestabilumą lemia ne tik supiltinis gruntas, bet ir atstatytos - neautentiškos - gynybinės sienos bei Aukštutinės pilies rūmų griuvėsių sunkis“, - teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas Vytautas Račkauskas.

Pietrytinė Gedimino kalno dalis, kaip ir visas kalnas, ir toliau yra nuolat stebima, buvo praplėstas grunto judesių daviklių skaičius. Stebėjimo sistemos duomenimis, kol kas žymesnių judesių neužfiksuota, sakoma muziejaus pranešime.

Muziejus siekia už palankiausią kainą siūlomos racionaliausios tyrimų apimties ir efektyviausio, atsižvelgiant į objekto specifiką, tvarkybos metodo, todėl visi gauti pasiūlymai bus vertinami, atsižvelgiant į tris kriterijus: kainą, siūlomų tvarkybos darbų metodą ir siūlomų tyrimų pagrįstumą.

Projektuotojas turės parinkti ilgalaikius šlaitų stiprinimo, apsaugos nuo vandens poveikio sprendinius, užtikrinti ant kalno esančių statinių, gynybinės sienos, atraminių sienų stabilumą, taip pat spręsti, kaip sumažinti kritulių poveikį grunto stabilumui. Pagal tą pačią sutartį turės būti atlikti geologiniai, geodeziniai, statybiniai tyrimai ir parengtas erdvinis 3D kalno modelis.

Tam, kad tyrimai nebūtų pertekliniai, realų jų poreikį bus privaloma įvertinti apibendrinus 2016-2018 m. atliktus Gedimino kalno ir jo statinių tyrimus bei turimus archyvinius duomenis. Kartu siekiama, kad būtų išanalizuoti ir visi iki šiol atlikti laikini stabilizavimo darbai, apsvarstytos galimybės juos išsaugoti, integruoti į kompleksinį projektą.

„Praėjusių metų konkursą paskelbėme neįvykusiu, nes sulaukėme tik vieno pasiūlymo, kuris buvo atmestas dėl per didelės kainos. Būtent menkas aktyvumas ir nulėmė tai, kad šis konkursas yra skelbiamas jau antrą kartą. Raginame Lietuvos ir užsienio įmones, ypač turinčias tokių darbų patirties, kuo aktyviau dalyvauti šiame konkurse“, - ragina laikinai Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pareigas einanti Eglė Pekarskaitė.

Projekto parengimo ir tyrimų atlikimo paslaugų kaina priklausys nuo tiekėjų siūlymų, tačiau negalės viršyti numatytos vertės - 2,1 mln. eurų. Tik turint projektą galės būti skelbiamas rangos darbų konkursas viso kalno ilgalaikiam sutvarkymui. Tiksli šių darbų kaina kol kas nėra žinoma ir priklausys nuo būsimo projekto sprendinių.

Kultūros ministerijos kanclerio Laimono Ubavičiaus teigimu, ministerija kartu su Nacionaliniu muziejumi pateikė reikiamus dokumentus Finansų ministerijai, prašydama užtikrinti finansavimą iš ES struktūrinių fondų lėšų.

„Planuodami darbus bandėme paskaičiuoti galimą būsimų darbų kainą, lyginant su jau sutvarkyto šlaito plotu ir kaina. Tokie darbai galėtų kainuoti apie 30 milijonų eurų. Tiesa, toks palyginimas nėra tikslus. Į šiaurės vakarų šlaito darbų kainą įėjo papildomi rostverkų ir atraminės sienos remonto darbai, o kalbant apie likusius šlaitus, nebūtinai visur bus reikalingos tokios pačios priemonės, gali skirtis ir techniniai sprendimai. Viskas priklausys nuo parengto projekto sprendinių“, - teigia E. Pekarskaitė.

Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 m. pabaigoje.

ELTA