Statistika: Lietuvoje tik 1 iš 10 merginų renkasi tiksliuosius ir gamtos mokslus

Lietuvos darbo rinkoje ypač trūksta gamtos ir tiksliuosius mokslus baigusių specialistų. Šį stygių darbdaviai bando spęsti viliodami specialistus iš užsienio, siūlydami perkvalifikavimo programas ir keldami atlyginimus. Vis dėlto studijas besirenkančius abiturientus darbo rinkos siunčiami signalai sunkiai pasiekia: nuo 2015 m. aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau abiturientų, norinčių studijuoti STEM (gamtos, technologijos, inžinerijos ir matematikos) mokslus, praneša Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Jo skaičiavimais, gamtos ir tiksliuosius mokslus ypač vangiai renkasi merginos. Prioritetą šios srities studijoms teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina.

Statistikos duomenimis, aukštąjį išsilavinimą įgyja 2 iš 3 jaunų moterų Lietuvoje. Nusileisdama tik Kanadai ir Pietų Korėjai, pagal 25–34 m. amžiaus moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių Lietuva yra viena lyderių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių. Visgi gamtos ir tiksliųjų mokslų studijas, su kuriomis siejamas didesnis konkurencingumas darbo rinkoje, merginos renkasi gerokai rečiau nei vaikinai.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA apklausomis, paauglystėje tiek mergaitės, tiek berniukai rodo panašų susidomėjimą karjeros galimybėmis gamtos mokslų srityje. Tačiau atėjus laikui rinktis studijas, STEM sritis renkasi penkis kartus mažiau mergaičių nei berniukų. Vos 9 proc. aukštojo išsilavinimo siekiančių merginų STEM srities studijas nurodo pirmuoju pageidavimu, o vaikinų susidomėjimas STEM yra kur kas didesnis – prioritetą šios srities studijoms teikia 49 proc. vaikinų.

MOSTA skaičiavimais, net ir baigusios tiksliųjų ir gamtos mokslų studijas merginos prasčiau įsitvirtina šioje profesinėje sferoje. Praėjus metams nuo studijų baigimo, STEM srityje dirbo kas antras STEM studijas baigęs vaikinas ir kas trečia mergina.

„Kalbėdami apie ateities ekonomiką neišvengiamai turime galvoti apie technologijas, informacinį ir kompiuterinį raštingumą ir bene visas darbo rinkos dalis paliesiantį skaitmeninimą. Dėl to neramina tai, kad merginos stokoja susidomėjimo šiomis ateities darbo rinkoje didžiausią paklausą turėsiančiomis profesijomis“, – sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas. Analitiko manymu, pereinant prie modernesnės ekonomikos kūrimo, menkas merginų susidomėjimas tiksliaisiais ir gamtos mokslais gali lemti, jog baigusios studijas jos turės mažiau galimybių rasti gerai apmokamus darbus. Tai savo ruožtu gali prisidėti prie vyrų ir moterų pajamų nelygybės augimo.

Didesnis gamtos ir tiksliųjų mokslų žinių turinčių absolventų konkurencingumas darbo rinkoje pastebimas jau ne pirmi metai. Praėjus metams nuo studijų baigimo, STEM sričių absolventai uždirba vidutiniškai 160 Eur daugiau nei kitų sričių absolventai.

Tyrimas rodo, kad praėjus metams nuo studijų baigimo, gamtos ir tiksliuosius mokslus baigusios merginos, nusprendusios siekti karjeros šioje srityje, uždirba vidutiniškai 110 Eur daugiau negu kitos absolventės. Tačiau nuo STEM srityje dirbančių kolegų vyrų moterų pajamos atsilieka beveik trečdaliu (29 proc.). Šis skirtumas beveik dvigubai didesnis nei atotrūkis, pastebimas tarp kitas sritis baigusių absolventų atlyginimų (17 proc.) ar moterų ir vyrų pajamų skirtumas, fiksuojamas šalies ūkyje (14 proc.).

Praėjus metams nuo studijų baigimo, STEM srities absolventės, dirbančios šioje srityje, uždirba vidutiniškai 883 Eur, vaikinai – 1142 Eur.

„Skirtumus tarp STEM srityje dirbančių merginų ir vaikinų pajamų gali lemti karjeros mikro lygmens pasirinkimai – pasirinkta įmonė, pareigos, į kurias kandidatuojama, įgijus išsilavinimą, pasitikėjimas savo kompetencija, derantis dėl atlyginimo, ambicija siekti vadovaujančios pozicijos ir pan. Visgi dvigubai didesnis nei šalies ūkyje pajamų atotrūkis tarp STEM dirbančių merginų ir vaikinų gali signalizuoti ir tam tikrą moterų diskriminaciją šiame sektoriuje“, – sako G. Jakštas.

Analitiko manymu, susidariusi situacija yra ydinga ne tik dėl etinių motyvų, tačiau gali turėti neigiamos įtakos STEM sektoriaus plėtrai.

„Jei aukštojo mokslo siekiančios merginos į STEM stotų ir įstotų taip pat dažnai, kaip vaikinai, bendras STEM studijas pradedančių asmenų skaičius išaugtų beveik 90 proc. Atitinkamai galėtume tikėtis, kad po kelių metų panašia dalimi padidėtų ir šių sričių absolventų skaičius. Toks pokytis reikšmingai prisidėtų prie žmogiškojo kapitalo, reikalingo ateities ekonomikai, turtinimo“, – teigia G. Jakštas. Tuo metu dabartinė situacija, kuomet merginos retai renkasi šios srities studijas, gali turėti neigiamų pasekmių ir ilgalaikėje perspektyvoje. „Didelis atotrūkis tarp moterų ir vyrų, studijuojančių ir dirbančių STEM srityje, gali sutvirtinti nuostatą, kad STEM – „nemoteriškas“ pasirinkimas, ir atgrasyti merginas nuo STEM studijų ir karjeros šioje srityje. Jei tokia negatyvi prognozė pasitvirtintų, gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistų trūkumo problema tik gilės“, – sako MOSTA analitikas.

Vis tik G. Jakštas akcentuoja, kad siekiant pritraukti daugiau merginų į STEM mokslus, svarbu tirti kokį poveikį tai turi kitų sektorių plėtrai.

Pastebima, kad ne visas STEM studijų kryptis baigusios merginos uždirba gerokai mažiau nei vaikinai. MOSTA išskiria matematikos ir informatikos studijų kryptis. Šių studijų absolvenčių, dirbančių savo įgytos kvalifikacijos srityje, pajamos beveik 50 proc. viršija kitų sričių absolvenčių pajamas. Lyginant šių merginų pajamas su vaikinų pajamomis, pastebimas mažesnis atotrūkis nei šalies ūkyje. Informatikos ir matematikos srityse karjeros siekiančios moterys uždirba vidutiniškai 12 proc. mažiau nei šias kryptis baigę vyrai.

Kitose STEM srityse pajamų atotrūkis tarp merginų ir vaikinų didesnis: inžinerinius mokslus baigusios ir šioje srityje dirbančios merginos uždirba 24 proc. mažiau nei vaikinai, technologijos mokslų atveju – 30 proc. mažiau, fizinių mokslų atveju – 47 proc. mažiau.

G. Jakšto teigimu, STEM specialistų poreikiui augant ir norint į šias sritis pritraukti daugiau merginų, pajamų atotrūkio mažinimas turėtų būti vienas prioritetinių darbų tiek žvelgiant iš valstybinės, tiek su specialistų trūkumu susiduriančio verslo perspektyvos.

„Tiesa, šios problemos sprendimas, norint pritraukti daugiau moterų į gamtos ir tiksliųjų mokslų sritį, nors ir labai sudėtingas, tačiau nepakankamas veiksmas. Realus pokytis įvyktų atmetus mąstymo apie vyriškas ir moteriškas profesijas stereotipus“, – sako analitikas.

Privačios iniciatyvos, kaip, pavyzdžiui, „Women Go Tech“, kviečiančios jaunas merginas išbandyti STEM sritis, pasak G. Jakšto, yra labai reikalingos ir turėtų vykti kur kas platesniu mastu. Prie šių iniciatyvų aktyviai turėtų prisidėti pedagogai, kurie bendradarbiaudami su šių projektų organizatoriais galėtų kviesti merginas išbandyti savo jėgas STEM profesijose.

„Taip pat norėtųsi viešoje erdvėje matyti daugiau moterų, pasirinkusių STEM sritis, sėkmės istorijų, galinčių įkvėpti merginas projektuoti karjerą šioje srityje.“

ELTA