Sveikatos ekspertų taryba siūlo naudoti greituosius antigenų testus: tai rekomenduoja ir Europos Komisija

Prezidento Gitano Nausėdos įsteigta Sveikatos ekspertų taryba siūlo keisti COVID-19 testavimo strategiją ir vietoje molekulinių PGR testų didesne apimtimi naudoti greituosius antigenų testus.

„Vystantis pandemijai ir daugėjant infekcijos atvejų vis tik šie molekuliniai testai būdami auksiniu standartu reikalauja kvalifikuoto personalo, specialios sudėtingos įrangos juos atlikti, taip pat reagentų ir tikrai yra sąlygiškai brangūs ir užtrunka vidutiniškai kelias valandas toks testavimas. Taigi daugėjant atvejų mes susiduriame su problema, kad diagnostikos laboratorijos yra prisotintos ir nespėja atlikti per 24 val. testų, kaip yra rekomenduojama testavimo trukmė“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė Vilniaus universiteto mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis siekiama parengti testavimo strategiją dėl greitųjų testų naudojimo.

„Vadinamieji greitieji antigenų testai, jie tikrai yra vis didesniame dėmesio centre ir daugelis šalių, taip pat ir Europos Komisija, rekomenduoja planuoti strategijas dėl greitųjų antigenų testų įsigijimo ir schemų parengimo testuoti infekcijos atvejus“, – sakė ji.

E. Sužiedėlienė atkreipia dėmesį, kad atlikti greituosius testus trunka apie 15 minučių, jiems nereikalinga speciali įranga ar ypatingai kvalifikuotas personalas. Visgi, pasak jos, greitųjų testų minusas yra tai, kad jų jautrumas yra mažesnis nei molekulinių testų, kurie šiuo metu yra atliekami Lietuvoje.

„Greitieji testai galėtų būti naudojami infekcijos židiniuose, taip pat rizikos įstaigose, pavyzdžiui globos namuose, pagal sudarytas atskiras testavimo schemas. Pavyzdžiui, jeigu greitasis testas nustato teigiamą atvejį, tai tas testo atsakymas yra priimamas kaip atsakymas apie ligą. Bet, jeigu, pavyzdžiui, testuojant turime neigiamą testo atsakymą, tai dėl jautrumo nepakankamumo turi būti pakartotas testas daug jautresniu molekuliniu testu“, – sakė E. Sužiedėlienė.

„Pritaikius atitinkamus algoritmus, schemas tikrai galima minimizuoti klaidingai neigiamų rezultatų buvimą ir efektyviai nustatyti aktyvios infekcijos atvejus“, – pridūrė ji.

Ekspertės teigimu, greitųjų antigenų testų atlikimo procedūra yra paprasta. Pasak jos, testui atlikti reikalingas nosiaryklės ėminys.

„Imamas nosiaryklės mėginys, lygiai taip pat kaip imamas dabar testuojant tiksliais molekuliniais testais. Mėginio pavyzdys yra naudojamas testo plokštelėje. Testo veikimas yra paremtas taip pat viruso baltymu, antigeno ir antikūno sąvoka, įvyksta spalvinė reakcija ir po keliolikos minučių rezultatas yra matomas pilka akimi: konstatuota virusinė infekcija, ar ne“, – informavo mokslininkė.

E. Sužiedėlienės teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu svarsto šį Sveikatos ekspertų tarybos pasiūlymą.

„Ministerijoje tikrai yra analizuojamos greitųjų antigenų testų įsigijimo galimybės ir sprendžiama kaip įsigijus testus integruoti testavimo reglamentavimą į dabar esantį reglamentavimą. Taip kad panašu, jog Sveikatos apsaugos ministerijoje šis klausimas yra sprendžiamas“, – sakė ji.

ELTA