Tautinės kultūros puoselėtojai skundžiasi esą diskriminuojami

Tautinę kultūrą puoselėjantiems asmenims Jono Basanavičiaus premija bus teikiama Kultūros ministerijoje sausio 13-ąją, o ne vasario 16-ąją Operos ir baleto teatre kartu su visomis Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Tokia diskriminacija, tautinės kultūros puoselėtojų nuomone, esą vykdoma Prezidentūros iniciatyva. 

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė sako, kad Jono Basanavičiaus premija įstatymais yra įtvirtinta kaip nacionalinė premija, savo svoriu ji yra tokios pačios vertės kaip visos nacionalinės kultūros ir meno premijos, todėl nominuotieji šiai premijai turi būti pagerbti taip pat, kaip ir kitų nacionalinių premijų laureatai. 

„Kai J. Basanavičiaus premija buvo įsteigta, nuo 1992-ųjų ji buvo teikiama kartu su kitomis nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Ir tai tęsėsi iki 2000-ųjų. O vėliau kažkokiu būdu keliai išsiskyrė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos persikėlė į Prezidentūrą, jų dydis pasikeitė. Tuo tarpu J. Basanavičiaus valstybinė premija iškeliavo į Nacionalinį muziejų“ - sakė Dalia Urbanavičienė. 

Jos teigimu, kad etninės kultūros puoselėtojai būtų apdovanoti kartu su kitais nusipelniusiais kultūrai anksčiau labiausiai priešinosi Kultūros ministerija, o dabar prezidentūra.

„Jau nebe Kultūros ministerija prieštarauja, o Prezidentūra. Jeigu konkrečiai - daugiausia tai prezidentės patarėja Rūta Kačkutė priešišką požiūrį formuoja“, - sakė D.Urbanavičienė.

Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos komisijos pirmininkė profesorė Dalia Vyčinienė sako, kad į etninę kultūrą jau ne vienerius metus žiūrima nepakankamai rimtai, jos puoselėtojai yra nuvertinami.

„Jau ne vienerius metus pastebime, kad į etninę kultūrą žiūrima kaip į tam tikrą reliktą, atgyveną, kuri šiais laikais kaip ir nebereikšminga. Galbūt net ir gėda tam žmogui, kuris užsiima etnine kultūra. Tuo tarpu dažnai pamirštame, kad netgi tokie savo laikmečio modernistai, sakytume, menininkai, kaip Čiurlionis, Sigitas Geda, Bronius Kutavičius, Petras Repšys ir daugybė daugybė kitų visuomet pabrėžė savo šaknis, etninės kultūros svarbą savo tapatybei ir savo kūrybai“ - sakė D. Vyčinienė.

Pasak jos, ir neseniai miręs avangardistas Jonas Mekas didelę reikšmę skyrė tautinei tapatybei ir kultūrai.

„Galima net prisiminti prieš savaitę Anapusybėn išėjusį didžiulį avangardistą Joną Meką, kuris yra avangardinio kino pradininkas, jo nuolat pabrėžiamas mintis kaip jo gyvenime yra svarbūs prisiminimai apie jo kaimą Biržų rajone, apie tarmę, apie kvapus, apie patiekalus, apie gėles, ten žydėjusias. O įdomiausia, kad vakar visiškai atsitiktinai internetinėje platybėje aptikau jo nuostabų tekstą apie liaudišką dainavimą. Tokio gražaus, tokio subtilaus teksto nesu skaičiusi iki šiol“, - sakė D. Vyčinienė. 

2016 metais Seime buvo priimti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais Jono Basanavičiaus premija buvo įteisinta kaip nacionalinė premija. 

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija skiriama kasmet Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems lietuviams už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu, bei kūrybinę ir mokslinę etninės kultūros veiklą. 

J. Basanavičiaus premija skiriama kasmet iki lapkričio 15 dienos. Premiją kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai, skiria Vyriausybė. Kartu su premija įteikiami premijos laureato ženklelis ir diplomas.

ELTA