TEMA. Estijos centrinio banko vadovas: galbūt lietuviai nepasitiki euru, nes įsivedė neseniai

Nepasitikėjimas euru galėtų būti siejamas su tuo, kad Lietuva euro zonai priklauso dar palyginti trumpą laiką, tokią prielaidą daro Estijos banko vadovas Ardo Hanssonas.

Latvijoje euru yra patenkinti daugiau nei 60 proc. gyventojų, Estijoje - daugiau nei 85 proc. Pastaroji yra labiausiai euru pasitikinti šalis. Tuo metu Lietuvoje euru pasitiki vos 36 proc. gyventojų. 

„Latvija yra 4-oje vietoje pagal pasitikėjimą euru. Estija yra pirma su 85 proc. Lietuva yra visiškai kitoje vietoje ir nežinau, kodėl. Daryčiau prielaidą, kad tai susiję su tuo, jog Lietuva eurą įsivedė vos prieš 4-erius metus, kai mes šitame kelyje esame jau 8-erius metus”, - konferencijoje Rygoje, skirtoje euro aptarimui, sakė A. Hanssonas. 

Tuo metu Latvijos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Zoja Razmusa pastebėjo, kad euro įvedimas daliai gyventojų galėjo sukelti nuoskaudą, nes privertė atsisakyti nacionalinės valiutos. Vis dėlto ji akcentavo, kad mažų šalių ekonomikoms bendra valiuta labai naudinga. 

„Buvimas euro zonoje yra daug žadantis - jis suteikia saugumo, pagerina finansines sąlygas, sumažina išlaidas. Ekonomika sutaupo daug, tačiau euras nėra magiškas ir savaime problemų nesprendžia. Turi būti dar daug padaryta, kad ateityje būtų užtikrintas konkurencingumas ir stabilumas“, - sakė Z. Razmusa. 

Kalbėdamas apie galimą finansinę krizę, A. Hanssonas atkreipė dėmesį, kad bankai šiuo metu yra daug geriau kapitalizuoti, ir bendrai finansinis stabilumas yra geroje situacijoje. Vis dėlto kapitalo rinkų sąjungai reikėtų daugiau progreso, nors tai - daugiau techninis, o ne politinis projektas, akcentavo Estijos banko vadovas. 

Pasak jo, protekcionizmas kelia riziką, tačiau didelis privalumas yra tai, kad ES šalys, siejamos bendros prekybos politikos, gali prekiauti saugioje aplinkoje. 

ELTA primena, kad šių metų sausį sukanka 20 metų, kai ES atsirado euras. Lietuvoje jis buvo įvestas prieš 4, Latvijoje - prieš 5 metus.|

ELTA