Trečioji valstybės tvarios plėtros konferencija ragina ne tik matyti problemas, bet ir keistis - traukti Lietuvą iš balos

Stokojame darnaus požiūrio į valstybės ateitį, o šalies vystymąsi matome kaip pavienių problemų sprendimą. „Kartais dėl itin didelio informacijos srauto svarbiausios žinios ir faktai lieka nepastebėti, nors visuomenės susidomėjimas viešojo sektoriaus problemomis yra didžiulis“, – konstatuoja Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI)  – ir ragina ne tik matyti problemas, bet ir keisti.

Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, trečiadienį surengtoje trečiojoje kasmetinėje tarptautinėje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals 2019“ jos dalyviai kviečiami diskutuoti, ar norime ir toliau stebėti tam tikras valstybės veiklų ir viešųjų finansų dalis, ar galime matyti visumą ir priimti efektyviausius strateginius sprendimus, įgyvendinti vertę kuriančius bei socialinę gerovę lemiančius teigiamus pokyčius.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys netikėtai pakvietė konferencijos dalyvius strateginio mąstymo mokytis iš barono Miunhauzeno. „Pokyčiai visada lenktyniauja su laiku ir dažniausia pralaimi, nes įklimpsta strateginio valdymo baloje. Baronas Miunhauzenas tikėjo, kad mąstantis žmogus tiesiog privalo reguliariai išsitraukti save už plaukų iš balos. Todėl ir aukščiausios audito institucijos auditai kviečia ne aklai ir formaliai veikti, o pasikalbėti apie tai, ką strateginio planavimo ir valdymo praktika Lietuvoje sako apie mus ir mūsų mąstymą“, – plenarinėje konferencijos sesijoje „Strateginis mąstymas: matome dalį ar visumą?“ kalbėjo A. Dulkys.

Jo požiūriu, XVIII amžiuje gyvenusio barono Miunhauzeno istorija iliustruoja XXI amžiaus Lietuvos įvairių sričių problemas.

Lietuvos valstybės investicijų programą, pasak A. Dulkio, galime drąsiai lyginti su pelke. „Šiai programai įgyvendinti per pastarąjį dešimtmetį panaudojome apie 11 mlrd. eurų. Visiems šiuo metu vykdomiems projektams užbaigti, tik apytiksliais skaičiavimais, reikia dar apie 4 mlrd. eurų. Taigi artimiausius ketverius metus nieko naujo į programą apskritai galėtume neįtraukti“, – sakė valstybės kontrolierius. Jis skaičiavo, kad trečdalis visų valstybės investicijų projektų „kapstosi pelkėje“ vidutiniškai apie 10 metų, bet turime jų ir vykdomų daugiau nei 20 metų, o per pastarąjį dešimtmetį buvo pristabdytas ar visiškai nutrauktas beveik 900-ų projektų finansavimas.

Miunhauzeno nuotykius, pasak A. Dulkio, primena ir bandymas įgyvendinti Lietuvos strategijas – jų turime apie 80. „Užsibrėžėme įgyvendinti visas, nors patikimais duomenimis pagrįstiems sprendimams priimti nepasirūpinome – štai ir turime kabančias strategijas“, – sakė valstybės kontrolierius.

Lietuva pasitvirtino ilgalaikę valstybės pažangos strategiją iki 2030-ųjų. Deklaravo siekį atverti viešojo sektoriaus duomenis. Bet per 8 metus atsakingoms institucijoms nepavyko atlikti nė pusės suplanuotų darbų, ir tik 3 procentai viešojo sektoriaus įstaigų atvėrė turimus duomenis. „Lietuvoje atviri duomenys galėtų sukurti naudos, kuri prilygtų beveik 2 proc. BVP, arba 800 mln. eurų“, – nurodė A. Dulkys.

Jis ragino: „Kurkime ištekliais ir patikimais duomenimis pagrįstas strategijas.“

Kaip sakė valstybės kontrolierius, Lietuvoje patrankos sviedinio greičiu, taikant skubos ir ypatingos skubos svarstymo tvarką, priimama apie 50 procentų įstatymų. Per vienerius metus parlamentui pateikiame vidutiniškai apie 700-us įstatymų projektų – kelis kartus daugiau negu kaimyninėse valstybėse.

„Kaip įmanoma skriejant tokiu greičiu užtikrinti teisėkūros pagrindų įstatyme numatytą pareigą – visose teisėkūros stadijose konsultuotis su visuomene?“ – klausė jis.

Sveikatos apsaugos sistemos finansavimą A. Dulkys palygino su barono Miunhauzeno, beje, lietuvišku žirgu, niekaip negalinčio „numalšinti troškulio“.

„Jai skiriame apie 1,7 mlrd. eurų, tačiau dėl prastos sveikatos paslaugų kokybės, neprieinamumo 17 proc. pacientų naudojasi mokamomis paslaugomis, o 19 proc. gydosi patys“, – sakė jis ir ragino: neimituokime strategijų ir keiskime požiūrį į viešąjį sektorių.

Kaip nurodė A. Dulkys, Lietuvoje bendras gydytojų skaičius tūkstančiui gyventojų yra didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau trūksta tam tikrų specialybių gydytojų ir 2000-ių slaugytojų. „Turime eiles ne tik pas gydytojus, bet ir atlikti tyrimus, kuriems reikia brangių medicinos prietaisų. Tačiau apie 60-ies procentų tokių prietaisų panaudojimo intensyvumas mažas, o 7 proc. jų visiškai nenaudojami“, – sakė jis.

Kitas negalinčio „numalšinti troškulio“ žirgo pavyzdys, pasak A. Dulkio, – švietimo sistema. „Lietuvoje vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius – pats mažiausias Europos Sąjungoje. Tačiau tai negarantuoja geresnių pasiekimų – daugiau nei 10 metų nesiekiame EBPO šalių vidurkio. O viena priežasčių – išpūsta mokyklų infrastruktūra. Beveik pusė švietimui skiriamų lėšų tenka pastatams išlaikyti“, – sakė valstybės kontrolierius.

„Nejaugi mūsų nejaudina, kad apie 40 procentų šeimų samdo savo vaikams korepetitorius, o besiplečianti korepetitorių sistema jau sukūrė paralelinę šešėlinę mokyklą? – klausė  A. Dulkys ir pridūrė: EPBO patirtis rodo, jeigu mokinių pasiekimai pakyla iki šių šalių vidurkio ir tokie išlieka visoje šalyje, per 10 metų BVP išauga tiek, kad atsiperka visos švietimo išlaidos.“

Pasak jo, „kol valstybės pažangos strategijos tikslai kabo aukštai pririšti prie vėtrungės, toliau leidžiami pinigai išpuoselėtiems šaligatviams su suoliukais ir prabangiais šviestuvais iki kapinių“.

„Pokyčių simuliacija nėra strateginio mąstymo požymis, – perspėjo A. Dulkys ir ragino: „Neimituokime strategijų ir keiskime požiūrį į viešąjį sektorių. Žiūrėkime kaip į investiciją, o ne išlaidas.“

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Viešosios ekonomikos skyriaus vadovo pavaduotojas Borisas Cournède nurodė efektyviausias viešųjų finansų reformos kryptis. „Įtraukų augimą skatina mokesčių ir išlaidų reformos. Jos gali būti skirtingų rūšių: vadinamosios visiems naudingos reformos, kurios didina ekonominius rezultatus ir kuria pajamų lygybę, reformos, teikiančios naudą kuriuos nors aspektu, ir tokios, kurios siūlo kompromisą tarp vidutinių pajamų augimo ir neigiamo paskirstymo poveikio. Atliktos empirinės analizės atskleidžia, kokios mokesčių ir išlaidų reformos daro poveikį gerovei ir pajamų pasiskirstymui bei nurodo, koks yra to poveikio dydis,“ – sakė jis.  

Ekspertas yra dalyvavęs atliekant tyrimus mokesčių politikos, finansinio reguliavimo, fiskalinės politikos, struktūrinių reformų bei klimato kaitos srityse, yra paskelbęs išsamią analizę apie tai, kaip mokesčių reforma gali paskatinti spartų ir socialiai įtraukų ekonomikos augimą.

Konferencijoje dalyvauja ir diskutuoja viešojo sektoriaus institucijų vadovai, verslo ir akademinės visuomenės lyderiai, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos Komisijos atstovai ir kiti ekspertai.

Dalinamasi ekspertų patyrimais įgyvendinant sėkmingus pokyčius, diskusijose ieškoma pokyčių įgyvendinimo sprendimų, dalinamasi ir gerąja Lietuvos patirtimi. Kalbama ir apie socialinės politikos priemonių veiksmingumą mažinant pajamų nelygybę, socialinės paramos taiklumą, socialinio dialogo vaidmenį bei socialinio verslo galimybes.

Valstybės kontrolė konferenciją rengia kartu su INTOSAI (Tarptautine aukščiausiųjų audito institucijų organizacija), Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu bei Britų Taryba.

ELTA