Tyrimas: kas antras nepilnametis gali lengvai įsigyti nelegalaus alkoholio
Kas antras Lietuvos gyventojas (38 proc.) mano, kad mokesčių sumažinimas padėtų išspręsti nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais klausimą. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ duomenimis, kas penktas (21 proc.) – tikina, kad reikalinga griežtesnė policijos priežiūra.
Pasak VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio, iki 2015-ųjų nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimas ir vartojimas turėjo mažėjimo tendenciją. Tačiau po to ši tendencija pasikeitė – pradėjo didėti.
„Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje nuosekliai mažėjo iki 2015-ųjų pabaigos ir siekė 22 proc. Po dvejų metų atlikta LLRI studija rodo, kad šešėlis pradėjo vėl augti - 2017 m. jis siekė 24 proc. Taigi vykdyta valdžios draudimų politika atvedė iki lūžio, kai šešėlis pradėjo vėl augti“, – teigia K. Kupšys.
Lyginant šiais metais ir 2013-aisiais „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimų apklausas apie nelegalių alkoholinių gėrimų pirkimą ir vartojimą, matyti, kad 8 proc. daugiau žmonių mano, kad reiktų sumažinti mokesčius (2013 m. – 30 proc.; 2019 m. – 38 proc.). Tuo tarpu griežtesnė policijos priežiūra, žmonių nuomone, dabar reikalinga 9 proc. mažiau (2013 m. – 30 proc.; 2019 m. –– 9 proc.).
„Lietuvos gyventojai kur kas labiau suvokia, jog švietimas gali sumažinti nelegalią prekybą alkoholiu. Taip manančiųjų nuo 2013-ųjų padaugėjo 6 proc.“, – teigia K. Kupšys.
Panašus skaičius žmonių mano, jog nelegalią prekybą alkoholiu sumažintų švietimas (17 proc.) ir didesnės baudos (16 proc.).
„Nei draudimai, nei baudos, nei mokesčių didinimas – nėra problemos sprendimas. Lietuvos gyventojai teigiamiausiai vertina mokesčių mažinimą ir švietimą. Kuo anksčiau žmonės pradedami šviesti dėl alkoholio vartojimo padarinių, tuo mažiau bus jaunų žmonių, perkančių nelegalius gėrimus tiek dabar, tiek ateityje“, – teigia K. Kupšys.
Pasak jo, taip pat jaučiamas pagerėjęs policijos darbas – tai atsispindi ir šio tyrimo gautuose rezultatuose.
„Lietuvos gyventojų nuomone, kas antras nepilnametis (41 proc.) gali lengvai įsigyti nelegalaus alkoholio visoje Lietuvoje. Vadinasi, jaunimas be problemų gali gerti tokius gėrimus kaip samagonas, pilstukas arba nelegaliai pardavinėjami gėrimai iš Baltarusijos arba Rusijos“, – teigia K. Kupšys.
Tyrimo duomenimis, šiuo klausimu jautriausios apskritys Lietuvoje – Vilniaus (49 proc.), Utenos (47 proc.) ir Telšių (46 proc.). Žmonių nuomone, mažiausiai galimybių įsigyti nelegalaus alkoholio nepilnamečiai turi Marijampolės apskrityje.
„Lietuvos visuomenė mano, kad alkoholio prieinamumas nepilnamečiams mažėjo 12 proc. Tyrimo metu vyrai dažniau nurodė, kad nelegalus alkoholis nepilnamečiams nėra parduodamas. Priešingos nuomonės dažniau laikosi aukščiausio išsimokslinimo bei kaimo vietovių gyventojai“, – teigia K. Kupšys.
52 proc. žmonių mano, jog nelegali prekyba alkoholiu didina nusikalstamumą Lietuvoje. Reprezentatyvios apklausos metu taip daugiausiai atsakiusiųjų buvo Vilniaus (63 proc.), Utenos (62 proc.) ir Marijampolės (60 proc.) apskrityse.
„Šiuo klausimu žmonių nuomonė stabili – tiek 2013-asiais, tiek 2019-aisiais taip manančių žmonių buvo panašus skaičius. Dažniausiai tokią nuomonę turi moterys, jauniausio bei vyriausio tiriamojo amžiaus“, – teigia K. Kupšys.
Pasak jo, įvertinant visą atliktą tyrimą, Lietuvos gyventojai mano, jog šešėlinė prekyba nelegaliu alkoholiu daro įtaką tiek didesniam nusikalstamumui, tiek sudaro palankesnes sąlygas nepilnamečiams įsigyti alkoholinių gėrimų.
„Žmonių nuomone, pagrindinės priemonės, kurios padėtų mažinti šešėlinę prekybą nelegaliu alkoholiu – tai mokesčių mažinimas, griežtesnė policijos priežiūra ir didesnės baudos už nelegalią prekybą. Taip pat labai svarbus švietimas – turime ugdyti jaunus žmones, jog jie suvoktų savo padarytų pasirinkimų rezultatus“, – teigia K. Kupšys.
ELTA
