Už karo propagandą siūloma numatyti laisvės atėmimą iki dvejų metų

Už karo propagandą siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę. Tai numatantį Baudžiamojo kodekso papildymo projektą įregistravo Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma.

Pagal projektą, „tas, kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

Už šiuos veiksmus atsakomybė nustatoma ir juridiniams asmenims, nes, anot J. Razmos, „neretai propaganda vykdoma per tarpininkus, pasitelkiant žiniasklaidos, kitas informacines priemones“.

J. Razmos teigimu, Lietuvos Konstitucija draudžia karo propagandą.

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima karo propagandos, kurią draudžia Konstitucijos 135 straipsnio 2 dalis. Iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užkirsti kelią dezinformacijos skleidimui, taip pat ir karo propagandos skleidimui“, – dokumento aiškinamajame rašte sako J. Razma.

Pasak jo, galiojantis teisinis reguliavimas numato baudžiamąją atsakomybę, kai jau yra įvykdytas genocidas ar kiti nusikaltimai žmoniškumui arba karo nusikaltimai, kurie Lietuvos  ar Europos Sąjungos teisės aktais arba Lietuvos ar tarptautinių teismų įsiteisėjusiais sprendimais yra pripažinti.

 „Tačiau neapima situacijos į ateitį, kai viešais pareiškimais, kita propaganda yra siekiama suformuoti teigiamą visuomenės nuomonę dėl agresijos (agresyvaus karo ar kitokio neteisėto ginkluotos jėgos panaudojimo) pateisinimo, skleidžiama akivaizdžiai nepagrįsta klaidinama informacija; skleidžiant karo propagandą yra netiesiogiai skatinamas ginkluotas konfliktas, daroma žala įgyvendinant valstybės saugumo ir gynybos politiką“, – aiškinamajame rašte nurodo J. Razma.

ELTA