Užimtumo įstatymo pokyčiai atvers daugiau galimybių mokytis

Prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių bus paprasčiau – Užimtumo įstatymo pakeitimuose, kurie įsigalios nuo liepos 1 d., numatyta daugiau tikslinių grupių ir mokymosi formų. Pagrindinė naujovė – neformalusis suaugusiųjų švietimas. Taip pat bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos užsieniečiams.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad dirbantieji galės dalyvauti ne tik profesinio mokymo, bet ir pameistrystės, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo programose.

„Esminis tikslas – skatinti žmones nuolat tobulėti profesinėje srityje. Lietuvoje dar nėra susiformavę įgūdžiai mokytis visą gyvenimą ir dažnai susiduriama su požiūriu, kad profesiją galime įgyti tik kartą gyvenime. Technologijų įtaka ir skaitmenizacija keičia darbo vietų kokybę, ir žmonės, norėdami išlikti darbo rinkoje ir už darbą gauti konkurencingą darbo užmokestį, turi tobulinti kompetencijas arba persikvalifikuoti“, – sako Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas skirtas padėti bedarbiams, kurie priskiriami didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei. Taip pat tiems, kurie siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos nustatytas paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, į kurias įtraukiami ir aukštojo mokslo studijų programos moduliai. Ši naujovė aktuali norintiems lanksčiai įsitraukti į darbo rinką ar planuojantiems profesinę karjerą.

V. Kamandulienės teigimu, didelis dėmesys bus skirtas ir valstybinės kalbos mokymui, kuris priskiriamas prie neformalaus suaugusiųjų švietimo. „Geopolitiniai sukrėtimai ir didėjanti darbo jėgos migracija paskatino įteisinti lietuvių kalbos mokymosi galimybę, atvykstantiems į mūsų šalį. Tikslas – padėti užsieniečiams įsilieti į šalies gyvenimą ir darbo rinką. Tai aktualu ir emigravusiems tautiečiams, kurie galvoja apie grįžimą į Lietuvą, tačiau neramina lietuvių kalbos nemokančių šeimos narių situacija sugrįžus“, – sakoji.

Užimtiems asmenims, kuriems dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, modernizavimo būtina įgyti kvalifikaciją, ją tobulinti ar įgyti kompetencijų taip pat išplėstos mokymosi galimybės. Iki šiol dirbantieji galėjo rinktis tik profesinio mokymosi programas. „Ši naujovė padės darbdaviams užtikrinti nuolatinį darbuotojų tobulėjimą, o dirbantiesiems neprarasti darbo vietų. Šiuolaikinės įmonės vis labiau optimizuoja darbo procesus ir kuria naujas technologijas, todėl esame pasiruošę užtikrinti, kad darbdaviai nepritrūktų kvalifikuotų darbuotojų“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.

Numatyta, kad visi nedirbantys klientai, kurių gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo mokymosi vietos, galės kreiptis dėl kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo dalyvaujant visose paramos mokymuisi priemonėse.

Įgijus profesinę kvalifikaciją ar kompetenciją, išlieka pareiga įsidarbinti ir darbo sutarties nenutraukti 6 mėnesius arba pradėti savarankišką veiklą ir jos nenutraukti 6 mėnesius, atkreipiamas dėmesys Užimtumo tarnybos pranešime. Nesibaigus šiam laikotarpiui, keičiant darbdavį ar užimtumo formą, galima daryti ne ilgesnę nei 30 d. d. pertrauką – tai bus aplinkybė, kuriai esant nereikės Užimtumo tarnybai grąžinti su dalyvavimu paramos mokymuisi priemonėse susijusių išlaidų.

ELTA