Užimtumo tarnyba: Lietuvoje dirba per 1,3 tūkst. karo pabėgėlių, jų motyvacija dirbti – didelė

Lietuvoje įsidarbino jau per 1,3 tūkst. nuo karo gimtinėje pabėgusių ukrainiečių, sako Užimtumo tarnybos (UŽT) direktorė Inga Balnanosienė. Pasak jos, su atvykstančiais pabėgėliais jų galimybės dirbti aptariamos dar registruojantis migracijos centruose, o patys ukrainiečiai dažnai patys nori kuo greičiau pradėti dirbti.

„Šios dienos duomenimis, sėkmingai Lietuvoje dirba daugiau nei 1,3 tūkst. atvykusiųjų“, – trečiadienį LRT radijui sakė I. Balnanosienė.

„Tai yra labai motyvuoti žmonės, nepaisant to, kad atvyko ypač sudėtingomis sąlygomis. (...) Nuo pat pirmųjų susitikimo minučių žmonės nori patys save išlaikyti, nori įsitvirtinti. Pati kiek šneku su žmonėmis, girdžiu vieną ir tą patį: „Dirbsiu bet kokį darbą, kad tik nebūčiau našta valstybei“, – tęsė UŽT direktorė.

Ji paaiškino, kad tarnyba atvykstančius Ukrainos piliečius užregistruoja dar laikinuose pabėgėlių registracijos centruose, kurie veikia Alytuje, Marijampolėje ir Vilniuje, o darbas dažnai randamas iškart. Specialių įgūdžių nereikalaujančius darbus sutinka dirbti ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai, sako UŽT direktorė.

„Stengiamės iškart žmogų ne tik užregistruoti, bet ir aptarti jo lūkesčius – kur jis gyvens, kokio darbo jis ieškos, ką jis baigęs. Neretu atveju pavyksta iš karto pasiūlyti tą darbą, nes paprastai žmonės sutinka dirbti nekvalifikuotus darbus, kol pripažins diplomus, įsitvirtins“, – teigė I. Balnanosienė.

UŽT vadovė dar pridūrė, kad vyksta glaudus bendradarbiavimas su šalies verslu, darbdaviai aktyviai reiškia norą įdarbinti ir padėti pabėgėliams iš Ukrainos.

Jos teigimu, atvykstantiems asmenims verslas suteikia palankias darbo sąlygas, pavyzdžiui, lankstų darbo grafiką ar apgyvendinimą.

„Tikrai nieko nereikėjo raginti, visi buvo ypač susitelkę, aktyvūs. Sprendžiamas ne tik įdarbinimo klausimas, bet verslas labai reaguoja, kad moterys atvyksta su vaikais, kad reikės derinti šeimines aplinkybes ir darbą. Todėl neretai yra siūlomas lankstus darbo grafikas, pamainos derinamos prie atvykusių žmonių. Tikrai ne viena įmonė siūlo ir apgyvendinimą“, – pasakojo I. Balnanosienė.

ELTA primena, kad kasdien vis daugiau Ukrainos karo pabėgėlių kreipiasi į UŽT. Beveik pusė užsiregistravusių Vilniaus apskrityje turi aukštąjį išsilavinimą. Apie 90 proc. sudaro moterys, dažniausiai 24–44 metų amžiaus.

Į UŽT visoje šalyje jau kreipėsi per 1400 darbo ieškančių asmenų iš Ukrainos. Darbdaviai paskelbė daugiau nei 5,2 tūkst. laisvų darbo vietų, kuriose galėtų dirbti nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Didžioji dauguma – moterims pritaikytos darbo vietos.

Populiariausias pageidavimas darbui – pagalbinis darbininkas. Ukrainiečiai norėtų dirbti pardavėjais, pakuotojais, administratoriais, virėjais, automobilio vairuotojais. Yra pageidavimų dirbti pilotais, mokytojais, bendrosios praktikos slaugytojais, tatuiruočių meistrais, kirpėjais ar kosmetologais.

ELTA