Užsienio reikalų ministras: stiprinant NATO rytinį flangą, prioritetas turi būti skiriamas Lenkijai

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad stiprinant NATO rytinio flango pajėgumus, prioritetas turi būti skiriamas Lenkijai. Taip politikas reaguoja į šią savaitę fiksuotą incidentą Lenkijos pasienyje – antradienį Pševoduve nukritus raketai žuvo du žmonės. Ministro manymu, tokie incidentai rodo, kad Maskvos atakos Ukrainos teritorijoje tampa vis rizikingesnės. Todėl, pabrėžė jis, Aljansas turi būti pasirengęs, mat „neišvengiama, kad panašių incidentų dar pamatysime“.

„Būtina stiprinti gynybą NATO pusėje – to prašome visam rytiniam Aljanso flangui nuo pat šiais metais Ispanijoje vykusio Madrido viršūnių susitikimo. Manau, kad Lenkija turėtų pirmoji gauti daugiau pajėgumų, kad geriau apsaugotų savo sieną“, – interviu CNN televizijai kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis akcentavo, kad incidentas Lenkijoje yra ir priminimas apie įvykius, kuriuos Ukrainos žmonės išgyvena kasdien. Todėl stiprinant Aljanso rytinės dalies gynybos pajėgumus, negalima mažinti paramos Kyjivui.

„Negalime nuklysti nuo svarbiausio uždavinio – tiekti daugiau ginklų Ukrainai. Pagalvokime, jeigu būtume perdavę oro gynybos sistemų ne dabar, kai įvyko incidentas (Lenkijoje – ELTA), bet prieš keletą mėnesių – akivaizdu, kad būtų išsaugota daugiau gyvybių ir galbūt tokių incidentų tikimybė būtų mažesnė nei dabar. Taigi, tai pagrindinis tikslas, kurio negalime užmiršti“, – aiškino jis.

Klausiamas, ar po šio incidento kaimyninėje Lenkijoje NATO narės Ukrainai tieks daugiau ginkluotės – taip pat ir oro gynybos sistemų – ministras tvirtino išgirdęs „keletą optimistinių žinučių“.

„Laimei, išgirdome keletą optimistinių žinučių iš NATO narių, kurios pažadėjo daugiau paramos – ypač oro gynybos sistemų – Ukrainai. Tai geras žingsnis tinkama linkme. Bet kaip ir daugeliu atvejų anksčiau, aš raginu nesustoti. Mes reaguojame į incidentą, tačiau planuokime į ateitį. Pagrindinis dalykas, kurį turime pasiekti – tai padėti Ukrainai apsiginti“, – ragino G. Landsbergis.

Kalbėdamas apie Lietuvos saugumo situaciją, konservatorius teigė, kad šiuo metu Lietuvoje nėra fiksuojamų jokių tiesioginių karinių grėsmių. Visgi, nenumatytiems scenarijams yra ruošiamasi, sakė jis, mat tokių incidentų kaip Lenkijoje gali būti ir daugiau – ypač, jeigu atakos vyks iš Baltarusijos teritorijos.

Paklaustas, kaip šiuo metu vertina Minsko vaidmenį konflikte ir kiek realu, jog Baltarusija atidarys šiaurinį frontą, G. Landsbergis manė, kad Aliaksandras Lukašenka gali būti spaudžiamas žengti tokį žingsnį.

„Mes žinome, kad šiuo metu Baltarusijoje yra daugiau Rusijos karių nei kada nors anksčiau. Tikėtina, kad būtent čia jie paruošia ir apmoko mobilizuotus karius. Kita vertus, matome, kad Baltarusija Rusijai atidavė ir iš šalies išgabeno labai daug techninės įrangos tam, kad, labai tikėtina, ji būtų panaudota rytiniame Ukrainos fronte. Taigi, situacija yra sudėtinga. Gali būti, kad Lukašenka bus spaudžiamas atidaryti sieną, bet, manau, jis skaičiuoja, kad jo praradimai ir aukų skaičius gali būti gerokai didesni nei Rusijos, kovojančios rytiniame fronte“, – svarstė G. Landsbergis

ELTA