Ukraina paskelbė „Vičiūnų grupę“ karo rėmėja – ar Lietuvos prekybininkai žada ko nors imtis?

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos valdomą „Vičiūnų grupę“ Ukraina ketvirtadienį įtraukė į karo rėmėjų sąrašą. Su šia žinia vėl ėmė skambėti raginimai Lietuvoje veikiantiems prekybininkams išimti įmonės produkciją iš prekybos lentynų. Visgi šie situaciją komentuoja aptakiai ir teigia, kad remiasi teisiniais argumentais, kurie nėra pasikeitę.

Rusijos karas Ukrainoje vyksta jau beveik dvejus metus, tačiau dalis įmonių trypčioja vietoje ir nutraukti veiklos agresorėje nesiryžta. Lietuvoje žinomiausias tokios situacijos pavyzdys yra „Vičiūnų grupė“ – Kaliningrado srityje, Sovetsko mieste, vis dar veikia įmonės gamykla.

Į „Vičiūnų grupės“ neryžtingumą sureagavo ir Ukraina – šalies Nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra paskelbė įtraukusi „Vičiūnų grupę“ į karo rėmėjų sąrašą. Jame yra dešimtys tarptautinių korporacijų, tarp jų – „Mondelez International“, „Auchan“, „Unilever“, „Procter & Gamble“.

Tiesa, tokį žingsnį galima vadinti veikiau pozicijos pareiškimu nei realiu sprendimu. Tai nereiškia, kad „Vičiūnų grupė“ negalėtų, pavyzdžiui, toliau dirbti Ukrainoje.

Į tai reaguodamas V. Matijošaitis Eltai komentavo, kad „kategoriški pareiškimai ir skubotos išvados neprisidės prie tikslo greičiau parduoti verslą“.

Primename, kad karo pradžioje bendrovės vadovas Šarūnas Matijošaitis žadėjo, jog įmonė iš Rusijos pasitrauks per 3–4 mėnesius.

Žinia sulaukė ir Seimo Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos nario Mato Maldeikio reakcijos. Jis feisbuke ketvirtadienį skelbė išsiuntęs „atvirą laišką Lietuvos prekybos įmonių asociacijai“, kuriame ragino „nedelsiant išimti „Vičiūnų grupės“ įmonių produkciją iš Lietuvos prekybos centrų prekybos“.

Užsienyje tokių pavyzdžių jau yra. Skandinavijos šalyse birželį įvairios organizacijos ir įmonės boikotavo „Mondelez“ produkciją, atsisakydami ja prekiauti. Tarp tokių buvo oro linijų bendrovės SAS ir „Norwegian Air“, geležinkelių grupė SJ, viešbučių tinklas „Strawberry“, mažmenininkė „Elkjop“, laivybos grupė „Fjord Line“ ir Norvegijos futbolo asociacija.

O ar ko nors ketina imtis Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai? Delfi to jų pasiteiravo.

Sako, kad remiasi teisiniais argumentais

Didžiųjų prekybos tinklų – „Maximos“, „Iki“, „Rimi“, „Norfos“ ir „Lidl“ – Delfi paklausė, ar jie ketina reaguoti į paskelbtą Ukrainos poziciją, kokių žingsnių imtųsi ir ar tarp jų galėtų būti produkcijos išėmimas. Dauguma jų pateikti konkrečius atsakymus vengia.

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė–Šeškuvienė sakė, kad priimant sprendimus remiamasi teisiniais argumentais, o teisinis vertinimas, įmonei atsidūrus minėtame sąraše, jos teigimu, nesikeičia.

„Poziciją dėl bendradarbiavimo su tiekėjais turime nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios, jos laikomės ir toliau. Šiuo metu objektyvios duomenų bazės, kuriomis privalo remtis juridiniai asmenys, yra Jungtinių Tautų, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, ES ir Lietuvos Respublikos sankcijų paketuose įtrauktų juridinių asmenų sąrašai. Jais vadovaujamės spręsdami dėl bendradarbiavimo su tiekėjais“, – komentavo I. Trakimaitė–Šeškuvienė.

Atstovės teigimu, „Maxima“ teisininkų komanda nuolatos peržiūri tiekėjų sąrašą ir tikrina, ar jiems netaikomos minėtos sankcijos.

„Nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais asmenimis ar jų valdomomis bendrovėmis, iš mūsų parduotuvių lentynų išimtos rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekės“, – sakė „Maximos“ atstovė.

Tuo metu „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis lakoniškai pakomentavo, kad „tinklas nėra gavęs žinių iš kompetentingų Lietuvos institucijų apie kokius nors jų sprendimus šiuo klausimu.“

Imsis aiškesnio žymėjimo

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pažymėjo, kad „Lidl“ savo asortimente turi nedaug „Vičiūnų grupės“ gaminių.

„Lidl“ prekiauja vos keliais „Vičiūnų grupės“ Lietuvoje gaminamais produktais. Ant šių produktų pakuočių klientams matomose vietose visuomet būna žymėjimas, jog produktus gamina šiai įmonių grupei priklausančios ir Lietuvoje veikiančios bendrovės. Šiuo metu taip pat esame inicijavę ir papildomą ženklinimą ant šių produktų pakuočių, kuris būtų dar geriau matomas pirkėjams“, – nurodė L. Skersytė.

Pasak atstovės, ant pakuočių jis turėtų atsirasti artimiausiu metu.

„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė nurodė, kad įmonė laikosi ES ir Lietuvos įstatymų bei reglamentų, kurie užtikrina, kad prekės parduotuvių lentynose atitinka Lietuvos ir ES teisės aktus.

„Atidžiai sekame sankcijų sąrašą ir veikiame nedelsiant. Nuo 2022 metų vasario mėnesio mes neparduodame prekių, pagamintų įmonių, kurioms taikomos sankcijos arba jos yra pagamintos Rusijoje ir Baltarusijoje“, – sakė E. Krasauskienė.

Lapkričio viduryje buvo plačiai nuskambėjusi žinia, kad „Vičiūnų grupė“ gamino produkciją visų didžiųjų prekybos tinklų privačių prekės ženklų etiketėms, tačiau ant gaminių pakuočių tai nebuvo aiškiai pažymima. Tuo metu vienintelė „Maxima“ nurodė, kad nuo lapkričio 1 dienos nutraukė bendradarbiavimą su įmone dėl privataus ženklo „Well done“ produkcijos gamybos.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė situaciją komentavo panašiai.

„Noriu akcentuoti, kad prekybos tinklas „Iki“ neprekiauja nei Rusijoje, nei Baltarusijoje pagamintomis prekėmis. Pokalbiai su tiekėjais vyksta nuolatos. Dirbame Lietuvoje ir Lietuvos pirkėjams, tikimės Lietuvos verslo sąmoningumo ir teisingų sprendimų. Jeigu bus pokyčių asortimente, informuosime“, – nurodė V. Budrienė.

Dėl detalesnės informacijos ji siūlė kreiptis į gamintoją.

Ekspertas: tiek brandos prekybininkai dar neturi

Kodėl prekybininkai nesiryžta išimti „Vičiūnų grupės“ produkcijos? Rinkodaros ekspertas Giedrius Juozapavičius kalbėdamas su Delfi svarstė, kad tai, visų pirma, susiję su ekonominiu interesu.

„Žinome, kad šis prekės ženklas savo kategorijoje, kai kalbame apie krabų lazdeles, yra pakankamai monopolistinis, ten nėra daug konkurencijos. Turbūt su tuo mažmenininkai labai aštriai susiduria ir nesiima šio žingsnio daryti, nes tai skausminga piniginiu atžvilgiu“, – sakė G. Juozapavičius.

Jis kritiškai atsiliepė apie prekybininkų požiūrį, kad vartotojas pats gali nuspręsti ir nepirkti tokios produkcijos.

„Labai patogi pozicija, žiūrint iš prekybininko perspektyvos, nes viską pakabini ant vartotojo pečių. Kažkodėl prekybininkai pamiršta, kad jie gali būti edukatoriai ir vėliavnešiai, kurie gali pareikšti aiškią poziciją. Konkretus pavyzdys yra vienoje Skandinavijos šalyje, kur prekybininkai neišėmė produkcijos, bet labai aiškiai ją pažymėjo prekybos centruose, tarsi sakydami, kad „taip, mes turime šitą produkciją, mes ja prekiaujame, bet šita įmonė palaiko karą Ukrainoje“, – įvardijo jis.

Pašnekovas teigė netikintis, kad prekybininkai kada nors išimtų produkciją.

„Tokios brandos jie dar neturi. Kita vertus, jiems tai yra didžiulis galvos skausmas, nes yra daug tarptautinių prekės ženklų, įmonių, kurios nėra išėjusios iš Rusijos. Mojuojama tais pačiais argumentais, kad jei vieną išimsime, ką daryti su kitais. Bet jie, ko gero, truputį pamiršta, kad mes turime lokalius prekės ženklus, konkrečiu atveju – „Viči“, kurie veikia čia, Lietuvoje. Tad pradėkime nuo namų, tada žiūrėkime į tarptautinius prekės ženklus“, – kalbėjo G. Juozapavičius.

Jis sutiko, kad šiuo atveju pagelbėtų ir bendra Europos Sąjungos pozicija, nes veikti ryžtingiau prekybininkai galimai vengia ir dėl teisminių procesų.