V. Čmilytė- Nielsen apie įpusėjusią Seimo kadenciją: egzaminas išlaikytas

Lapkričio 13-ąją sukaks lygiai dveji metai, kai XIII Seimas pradėjo savo darbą.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad pirmųjų dvejų metų kadencijos darbai išlaikė egzaminą. „Vertindama praėjusių dvejų metų Seimo darbą apibendrintai įvardyčiau kaip išlaikytą egzaminą. Ir ne vieną. Taip, aš girdžiu opozicijos kritiką, tačiau tai – opozicijos modus operandi. Tą dieną, kai opozicija nustos kritikuoti valdančiąją koaliciją, reikės rimtai sunerimti dėl demokratijos būklės šalyje“, − įpusėjusios kadencijos darbus apžvelgdama sako Seimo vadovė.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, kad šis Seimas dirbo išskirtinėmis sąlygomis, rodo ir tai, jog teko priimti ne vieną sprendimą, kokių nebuvo per visus tris dešimtmečius. „Seimas pirmą kartą dirbo nuotoliniu būdu. Pirmą kartą paskelbta nepaprastoji padėtis visoje šalyje. Taigi negalime ignoruoti, kokio masto problemas sprendėme ir sprendžiame. Pandemija, migracija, Rusijos invazija į Ukrainą ir dar anksčiau Rusijos pradėtas energetinis karas, lėmęs infliacijos ir energetikos kainų šuolį“, − pabrėžia Seimo Pirmininkė.

Nepaisydama to, anot V. Čmilytės-Nielsen, valstybė nesuklupo, o pajamų augimo tempai didinant NPD ir MMA šią kadenciją tokie, kokių iki šiol nebuvo. „Pagalba žmonėms, verslui, subalansuoti biudžetai ir kiti būtini sprendimai lėmė, kad Lietuvos ekonomika vis dar išlaiko gerus rodiklius, nors kaimyninėse šalyse jau yra kitaip. Šiuo metu svarstomas biudžeto projektas – tai dar vienas atsakingas šios kadencijos sprendimas, lemsiantis subalansuotus 2023 metus valstybėje“, − tvirtina parlamento vadovė.

Per pirmuosius dvejus metus šiam parlamentui teko įveikti ne vieną iššūkį ir skubiai priimti su jais susijusius itin svarbius sprendimus.

Anot Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro, tarp didžiausių tekusių iššūkių – kova su koronaviruso pandemija, Baltarusijos režimo vykdomi nusikalstami veiksmai, hibridinės atakos ir nelegalių migrantų krizė, agresorės Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir pagalbos Ukrainai teikimas, energetikos krizė ir išaugusios infliacijos pasekmių švelninimas.

Įveikta koronaviruso pandemija

2020−2024 m. kadencijos Seimui jau nuo pat pirmųjų darbo mėnesių pagrindinį dėmesį teko skirti kovai su koronaviruso pandemija ir jos sukeltiems neigiamiems padariniams mažinti.

Reaguodamas į būtinybę lengvinti šią kovą parlamentas tvirtino karantino pagalbos priemones verslui ir darbuotojams, sprendė tiesiogiai su koronavirusu kovojantiems specialistams svarbius klausimus, rėmė vakcinacijos proceso spartinimą, priėmė nepopuliarius, bet visuomenės saugumui svarbius sprendimus.

Stiprinamas Lietuvos saugumas

Seimo darbotvarkėje dėl geopolitinės situacijos ypač svarbią vietą užėmė nacionalinio saugumo klausimai. Atsižvelgdamas į Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus ir hibridines atakas, nelegalių migrantų antplūdį, Rusijos nežmonišką karinę agresiją Ukrainoje, Seimas skelbė šalyje nepaprastąją padėtį ir nuolatiniu, sutelktu dėmesiu stiprino Lietuvos saugumą.

Per pirmuosius dvejus kadencijos metus parlamentas nusprendė atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, didinti valstybės biudžeto išlaidas šalies gynybai ir šaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičių, atkurti Rūdninkų karinį poligoną, taip pat patvirtino Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją, sutarė pertvarkyti Lietuvos šaulių sąjungą sustiprinant ją kaip Lietuvos kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų ir pilietinio pasipriešinimo agresijai jungiamąją grandį, pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo subjektą bei kitų valstybės institucijų talkininkę.

Šiuo metu paskelbta nepaprastoji padėtis Lietuvos pasienyje su Rusija ir Baltarusija galioja iki gruodžio vidurio. Valstybės biudžete buvo numatytos lėšos fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai, kuri baigta šių metų rugpjūčio mėn.

Stiprindamas nacionalinį saugumą Seimas uždraudė valstybių agresorių naudojamų simbolių propagavimą, apribojo priešiškų valstybių įmonių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pastarosios pataisos leido iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų pašalinti mūsų šaliai priešiškų valstybių įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis. Seimas taip pat uždraudė rusiškų dujų importą į Lietuvą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą.

Pagalba Ukrainai

Seimo planuojamus darbus, ypač ketvirtojoje sesijoje, stipriai koregavo Rusijos vykdomas karas prieš Ukrainą. Dėl Rusijos pradėto karo parlamentas skubiai ir sutelktai priėmė sprendimus dėl Ukrainos rėmimo ir pagalbos suteikimo.

Reaguodamas į vykstančius nepateisinamus įvykius Seimas priėmė rezoliucijas, kuriomis pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, pripažino Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, ragino tarptautines organizacijas paremti ir padėti Ukrainai kovoti su agresore, apriboti Rusijos ir Baltarusijos priklausymą tarptautinėms institucijoms. Taip pat reiškė besąlygišką paramą Ukrainai, kvietė tarptautinę bendruomenę toliau teikti įvairiapusę ginkluotę Ukrainai ir stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

Siekdamas padėti nuo karo bėgantiems asmenims Seimas reglamentavo socialinės paramos teikimą Ukrainos karo pabėgėliams, sudarė galimybę jiems gauti ne tik būtinąją medicinos pagalbą, paramos organizacijoms sudarė galimybę prekes nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje pirkti be PVM.

Infliacijos pasekmėms švelninti – paramos, gyventojų pajamų didinimas

Socialinei sričiai, kaip ir visuomet, daug dėmesio skiriama kiekvienoje sesijoje. Tvirtindamas 2021 ir 2022 m. valstybės biudžetus parlamentas priėmė sprendimus, kuriais buvo didinamos gyventojų pajamos ir mažinama socialinė atskirtis.

Siekiant švelninti infliacijos pasekmes šių metų viduryje patikslintu 2022 m. valstybės biudžetu sutarta papildomai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir pensijas.

Priimtais pakeitimais parlamentas siekė sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą buitiniams vartotojams. Reaguodamas į susidariusią situaciją elektros rinkoje parlamentas trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėjo trejiems metams – iki 2026 m.

Valstybės biudžeto lėšomis sutarta iš dalies kompensuoti elektros energijos ir gamtinių dujų kainų augimą buitiniams ir nebuitiniams vartotojams, šildymui taikomą PVM tarifą, laikinai nustatyti lengvesnes sąlygas piniginei socialinei paramai gauti.

Tarp svarbiausių darbų – Konstitucijos pataisos

Nuo darbo pradžios surengta 220 Seimo posėdžių, priimta daugiau kaip 1500 teisės aktų.

Kaip informuoja Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras, tarp šių teisės aktų verta išskirti tris svarbiausio šalies dokumento – Konstitucijos – pataisas, kurioms priimti buvo reikalingas didelis parlamento susitelkimas. Šie pakeitimai svarbūs tiek dėl kitąmet vyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 m. numatomų Seimo rinkimų.

Planuojami darbai antrojoje kadencijos pusėje

Vieni iš artimiausių svarbių Seimo darbų – patvirtinti 2023 metų valstybės biudžetą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai. Valstybės biudžete energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms žmonėms ir verslui numatyta skirti 1,93 mlrd. eurų, žmonių pajamoms didinti – daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.

Tarp planuojamų darbų taip pat yra  valstybės tarnybos, mokesčių sistemos reformos, Lietuvos žaliasis kursas, susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos tolesnis įgyvendinimas ir kt.

Per Seimo kadenciją įvyksta 9 eilinės sesijos ir kiekviena jų, išskyrus pirmąją ir paskutinę, trunka beveik 4 mėnesius.

Šiuo metu vyksta 5 eilinė rudens sesija. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

ELTA