V. Čmilytė-Nielsen apie Holokausto tragediją: ji primena, kaip reikia stengtis, kad tas siaubas nepasikartotų

Minėdama Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad netrukus po to, kai Lietuvos valdovas Gediminas išsiuntė laiškus, kuriais į Vilnių buvo kviečiami amatininkai, pirkliai, visi geros valios žmonės, galintys prisidėti prie krašto klestėjimo, Lietuvoje, paskui Vilniuje, atsirado žydai – tauta, su kuria lietuviai gyvena greta visus vėlesnius šimtmečius.

„Žydai istorinėje Lietuvoje sukūrė pajėgią litvakų religinę kultūrinę tradiciją, leidusią vieną iš jos centrų – Vilnių – vadinti Šiaurės Jeruzale. Pastarojo šimtmečio pasaulietinė žydų kultūra Lietuvoje taip pat davė daug išskirtinių vardų. Dalis jų jau sugrįžo į mūsų atmintį, dalis dar tik sugrįžta“, – pranešime žiniasklaidai teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo Pirmininkės, nors kartais sakoma, kad Holokaustas nubraukė viską, o nuostoliai buvo milžiniški, sunkiai įsivaizduojami, vis dėlto ir žydų kultūra, ir žydų bendruomenė Lietuvoje išgyveno.

„Holokaustas tapo atminties kultūros dalimi, mokslinių, meninių, moralinių refleksijų objektu. Tragedija, kuri kaip didinamasis stiklas išryškina tikrąsias vertybes, parodo, kokia trapi yra gyvybė, koks nepastovus gyvenimas. Ir kaip reikia stengtis, kad tas siaubas nepasikartotų. Šiandien tik mūsų valioje padaryti taip, kad ta pozityvi galimybių energija, kurią kaupėme nuo Gedimino laikų, būtų kuo geriau išnaudota“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA