V. Čmilytė-Nielsen: neįmanoma iš karto uždrausti visų būdų, kuriais Rusija gali apeiti sankcijas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad nėra lengvų sprendimų norint visiškai sustabdyti kai kurių Lietuvos verslų vis dar vykdomą prekybą su Rusija. Pasak jos, netgi griežčiausiose iki dabar Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) įvestose sankcijose visada galima atrasti apėjimo būdų, kuriais ir pasinaudoja Maskvos režimas.

„Mes jau pakankamai ilgai gyvename tokioje situacijoje, kad yra vis naujos sankcijos siūlomos ir priimamos, tiek Lietuvos, tiek ES lygmeniu. Ir matoma, kad tarp sankcijų labai ryžtingų paketų, visada yra atrandami vieni ar kiti apėjimo būdai. Tiek Rusija, tiek Lukašenkos režimas randa „pilkų zonų“ ir būdų apeiti jas“,– trečiadienį „Žinių radijui“ komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi, anot Seimo pirmininkės, tai neparodo, kad sankcijos fundamentaliai neveikiančios. Jos manymu, kadangi iš karto atsižvelgti į visas įmanomas sankcijų spragas ir prekybos draudimų apėjimus nėra įmanoma, tai pavirsta tęstine ekonomine ir teisine kova.

„Ir matyti, tai yra procesas, kuris yra tęstinis. Tai yra kova ir yra naujos sankcijos, yra nauji teisiniai mechanizmai, nauji dokumentai. Jeigu atrandama juose naujų išlygų ir būdų juos apeiti, reikia vėl svarstyti ir vėl kažką daryti“,– aiškino politikė.

„Visko reglamentuoti nėra įmanoma, nes situacija yra nuolat kintanti. Į ją reikia reaguoti, bet požiūris į bendradarbiavimą su Rusija yra vienareikšmiškai smerkiantis“,– pridėjo ji.

Galiausiai V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad norint sustabdyti Lietuvos verslų per aplinkkelius ir sankcijų spragas vykdomą prekybą su Rusiją yra reikalingas ne vien tik teisinis, bet ir visuomeninis atsakymas. Jos manymu, piliečių vykdomas rusiškų prekių boikotas galimai turėtų tokį patį efektą, kaip ir nauji teisiniai apribojimai.

„Įstatymais žinoma galima priimti įvairiausius ir kažkokius draudimus didesnius svarstyti. Tai yra galbūt teisinės kalbos ir diskusijos dalis. Bet aš tikrai nenuvertinčiau ir to, kokia yra visuomenės reakcija į tai, kad koks nors verslas turi kažkokių ryšių su Rusija. Ir to tokio valstybiškai neorganizuoto, bet visuomeninio produktų boikoto efektas yra ne ką mažesnis“,– tvirtino ji.

ELTA primena, kad Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Pasak LB, tai nulėmė ypač padidėjęs transporto priemonių ir mineralinių produktų eksportas, taip pat per Lietuvą į Kaliningradą tekanti elektra bei aukšta jos kaina.

ELTA