V. Blinkevičiūtė ragina viceministrą G. Norkūną trauktis iš pareigų: apie ateitį poste turėtų susimąstyti ir D. Kreivys

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nusprendus, kad finansų viceministras Gediminas Norkūnas neišvengė interesų konflikto, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ragina politiką trauktis iš ministerijos vadovybės.

Po kelis mėnesius trukusio tyrimo, trečiadienį VTEK konstatavo, kad G. Norkūnas supainiojo viešus ir privačius interesus, tinkamai nedeklaravęs turimų valstybinės įmonės „Ignitis grupė“ akcijų bei nenusišalinęs nuo kai kurių sprendimų, susijusių su įmonės veikla.

Pasak europarlamentarės, po komisijos išvadų G. Norkūnas turėtų prisiimti atsakomybę ir laikytis, pasak jos, valdančiųjų deklaruojamų „skaidrumo, atvirumo, atsakomybės“ principų.

„Negalima nuo visuomenės slėpti, nedeklaruoti, kad turi akcijų ir čia pat priiminėti sprendimus dėl tos pačios įmonės veiklos. Juoba, kuomet tokia jautri sritis – energetika. O būtent taip elgėsi Kreivys ir Norkūnas, tiesiogiai ministerijoje kuravęs „Ignitis“. Tą dabar patvirtino ir VTEK“, – teigiama raštu Eltai perduotame socialdemokratų lyderės atsakyme.

„Ir po tokio sprendimo, kad yra padaryti pažeidimai, konservatorių deleguotas į viceministrus Norkūnas turėtų prisiimti atsakomybę ir pasitraukti iš užimamų pareigų. Tai derėtų su principais apie kuriuos skelbia valdantieji – skaidrumo, atvirumo, atsakomybės“, – nurodė politikė.

„Pažiūrėsime, kaip bus“, – pridūrė V. Blinkevičiūtė.

Žiniasklaidoje pasirodžius publikacijoms apie finansų viceministro ir energetikos ministro Dainiaus Kreivio ryšius su „Ignitis grupe“, prašydami ištirti galimus interesų konfliktus pernai lapkritį į VTEK pasikreipė būtent socialdemokratai.

„Mes dar pernai, kreipdamiesi į VTEK ir prašydami ištirti situaciją, pabrėžėme, kad nedeklaravę „Ignitis“ akcijų politikai Kreivys ir Norkūnas sukėlė pagrįstų abejonių dėl skaidrumo, taip pat ne kartą raginome juos pasitraukti iš pareigų. Tiesa, tada tiek premjerė, tiek finansų ministrė pareiškė, kad nemato čia nieko blogo, esą tai tik detalės, girdi, nereikšmingi dalykai...“ – aiškino V. Blinkevičiūtė.

Kviečia D. Kreivį apsispręsti, „ar jis yra politikas, ar verslininkas“

Be to, V. Blinkevičiūtė mano, jog apie ateitį poste turėtų pasvarstyti ir energetikos ministras, kurio elgesio – kitaip nei finansų viceministro – VTEK nutarė netirti.

„Prisiminkime, juk ir tas pats Kreivys, sulaukęs neigiamų VTEK išvadų, jog supainiojo viešus ir privačius interesus, 2011 metais buvo priverstas atsistatydinti iš ūkio ministro pareigų Kubiliaus Vyriausybėje. Nors VTEK kažkodėl Kreivio nusprendė netirti, ministras, pasikartosiu, turėtų pats pagaliau susivokti, kad nebegali jis dirbti ministru. Ir apsispręsti, ar jis yra politikas, ar jis yra verslininkas“, – nurodoma LSDP pirmininkės komentare.

ELTA primena, kad trečiadienį VTEK konstatavo, jog finansų viceministras Gediminas Norkūnas supainiojo viešus ir privačius interesus, tinkamai nedeklaravęs turimų valstybinės įmonės „Ignitis grupė“ akcijų bei nenusišalinęs nuo kai kurių sprendimų, susijusių su įmonės veikla.

VTEK išvadą įvertinusi Prezidentūra tvirtina, kad sprendimas dėl G. Norkūno „yra akivaizdus“.

„Jei Vyriausybė ir valdančioji koalicija laikosi savo deklaruotų skaidrumo, aukščiausių politinės etikos standartų, sprendimas dėl finansų viceministro Gedimino Norkūno, kuris, kaip nusprendė VTEK, turėdamas valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos, be to, netinkamai deklaravo interesus, yra akivaizdus“, – teigiama Prezidentūros komunikacijos grupės komentare, kurį Eltai raštu perdavė Ridas Jasiulionis.

Tyrimą dėl G. Norkūno VTEK pradėjo praėjusių metų gruodį. Komisija siekė išsiaiškinti, ar G. Norkūno veikla atitinka įstatymų nuostatas, įpareigojančias deklaruoti privačius interesus ir savo tarnybinėje veikloje vengti interesų konflikto.

Nagrinėta, ar G. Norkūnas dalyvavo su AB „Ignitis grupė“ susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose ir ar tokios viceministro galbūt atliktos veikos neprieštarauja Įstatymo reikalavimams, draudžiantiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti, jeigu tai susiję su egzistuojančiais privačiais interesais. Taip pat vertinta, ar G. Norkūnas tinkamai deklaravo privačius interesus, atsiradusius jam sudarius sandorius su AB „Ignitis grupė“.

Įtarimai dėl galimo G. Norkūno interesų konflikto kilo po to, kai LRT žurnalistai išsiaiškino, kad viceministras G. Norkūnas, kuriam pavesta tiesiogiai kuruoti „Ignitis grupę“, anot tyrimo, pats turi „Ignitis grupės“ akcijų. Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys turi 40 proc. akcijų bendrovėje „Catus“, kuri valdo daugiau kaip 90 proc. bendrovės „Norteo“ akcijų, o ši turi „Ignitis grupės“ akcijų.

Reaguodami į publikaciją apie politikų sąsajas su bendrove „Ignitis“, Socialdemokratų partijos frakcijos nariai nusprendė kreiptis į VTEK.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė gruodžio pabaigoje nesiėmė vertinti VTEK sprendimo pradėti tyrimą dėl finansų viceministro G. Norkūno. Pasak jos, ministerijos vadovybė lauks komisijos išvadų ir tik tada spręs, kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis.

LRT žurnalistai kėlė klausimus ir dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio. Skelbta, kad „Ignitis“ akcijų turi ir bendrovė „Norteo“ – šią kontroliuojančios įmonės „Catus“ 40 proc. akcijų turi D. Kreivys, tačiau to nebuvo deklaravęs. Visgi, VTEK nusprendė D. Kreivio elgesio netirti.

ELTA