V. Landsbergis teigia, kad Tibeto žmonėms gresia išnykimas

Tibeto nepriklausomybę remiantis profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad šiuo metu Tibeto tauta sprendžia išgyvenimo klausimus. Pasak jo, panašioje situacijoje yra buvusios ir Baltijos valstybės prieš Sovietų Sąjungos griūtį, esą rizika yra didelė. 

Tuo metu Tibeto administracijos tremtyje vadovas Lobsangas Sangay'us nesiūlo nutraukti ryšių su esą ekspansionistinę politiką vykdančia Kinija, tik ragina dėl pinigų nenusileisti vertybiniu atžvilgiu.

Kaip teigia prof. V. Landsbergis, Tibetas, turtingas savo kultūra ir dvasia, yra tikrame pavojuje. 

„(Tibeto. - ELTA) tauta yra pavojuje, nelaimėje. Jai gresia galbūt ir išnykimas. Tibetiečiai yra labai atsparūs savo dvasia ir įsitikinimu, kad jie nori gyventi kaip tauta su savo nepakartojama pasaulio kultūra, tikėjimu, tradicija ir dvasiniu turiniu, kurio Tibetas turi labai daug. Ir tuo gali praturtinti pasaulį, dažnai einantį klaidingais keliais. Tam tikra prasme gali padėti, jei pasaulis to nori“, - sakė prof. V. Landsbergis.

Jo teigimu, tokią išvadą galima daryti prisimenant situaciją 1980 metais. Tuomet nors buvo juntamas tam tikras Lietuvos atsparumas ir „egzistavimo kaip šalies perspektyva“, bet kaimyninėje Latvijoje, profesoriaus teigimu, matoma, kad Latvija tampa nebe latviška, kad po dešimties metų „ji gali būti mažuma savo žemėje“. Anot profesoriaus, taip vyko dėl demografinių ir industralizacinių pokyčių, kai būdavo apgyvendinti kitų tautybių žmonės.

Kad taip vyksta šiuo metu Tibete, teigė Lietuvoje viešintis Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas L. Sangay'us. Jo teigimu, į Kiniją reikėtų žiūrėti kaip į ekspandsionistinę politiką vykdančią valstybę, esą siekiančią „civilizuoti“ ne tik greta esančias tautas, tačiau ir likusį pasaulį.

„Kol mes kalbame, Tibete kinų kalbos mokoma darželiuose, mokyklose, universitetuose. Tibetiečių šokiai, dainos ir operos yra perdaromos pagal kinišką tradiciją“, - teigė Lietuvoje besilankantis Tibeto administracijos vadovas.

Anot prof. V. Landsbergio, tibetiečių kova dėl nepriklausomybės vyksta mažiau palankiomis sąlygomis nei Lietuvos kova Sovietų Sąjungoje. Jo teigimu, šiandien pasaulis yra „labiau konformistinis, prisitaikantis prie diktatorių nei kad tai buvo Sovietų Sąjungos žlugimo laikais“. Jis taip pat sakė, kad atsakymas į Tibeto problematiką yra Kinijos ateities kelias. Jam esą nėra aišku, kokiais idealais vadovaujasi Kinijos komunistų partija.

„Jei pasikeistų Kinijos požiūris į Tibetą, kaip kitaip ji atrodytų pasaulyje. Daug laimėtų. Kaži ar Kinijos vadovai tą supranta. Bet lieka viltis, kad supras. Ar šitie, ar kiti“, - teigė V. Landsbergis.

Tibetiečių atstovas L. Sangay'us, praėjusį kartą Lietuvoje viešėjęs 2013-aisiais, tikina, kad jis į Lietuvą atvyksta, nes lietuviai yra įkvėpimo šaltinis jo šalies žmonėms.

„Lietuva turi geriausias sąlygas mus paremti, nes turi tokios pačios komunistines patirties. Mes visi žinome, ką sugeba komunistai. Kinijos valdžia kontroliuoja visą infrastuktūrą, tai yra policinė valstybė. Situacija panaši į tą, kurią turėjo ir Lietuva. Lietuva yra mums įkvėpimas. 1987-1989 metais mažai žmonių tikėjo, kad Lietuvai pavyks pasprukti nuo Sovietų Sąjungos. Tačiau jeigu tikite laisve, demokratija, žmogaus teisių principais, visiškai nesvarbu, kokie maži ar negalingi esate, svarbiausia tikėti savimi“, - sakė jis.

Pasak jo, Tibetas yra kaip lakmuso popierėlis pasauliui. L. Sangay'aus manymu, negali pasisakyti už demokratiją, žmogaus teises ir aplinkosaugą ir tuo pat nepasisakyti už Tibeto žmones.

„Jeigu esate už tai, turite pasisakyti už Tibetą. Jeigu ne - nesate už demokratiją, žmogaus teises ir aplinkosaugą. Nesate už Lietuvos vertybes, įtvirtintas Konstitucijoje. Tai Lietuvos dvasia. Jeigu esi už jas - pasisakyk už Tibetą. Taigi, Tibetas yra vertybių patikrinimas“, - sakė jis.

Vyriausybės tremtyje vadovas taip pat teigė, kad nesiūlo nutraukti visų ryšių su Kinija. Anot jo, teisinga yra ir bendradarbiauti, ir vystyti ekonominius ryšius, tačiau „nepardavinėti savo įsitikinimų“.

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojo, „Tibeto namų“ vadovo Vyčio Vidūno teigimu, santykiai tarp Kinijos ir Tibeto keičiasi, bet ne į gerą. Po 2008 metų olimpiados, vykusios Pekine, buvo tikimasi, kad Kinija suteiks Tibetui demokratinių ir žmogaus teisių, tačiau, pasak jo, atsitiko atvirkščiai. Sustiprėjo priespauda, nuo to laiko susidegino per 150 tibetiečių.

„Palaikyti solidarumą su Tibetu įpareigoja šalies istorija. Pažiūrint į tolimus 1990-uosius, viena iš pirmųjų telegramų su palaikymu Atkuriamojo Seimo pirmininkui, kuri atskriejo, buvo iš Dalai Lamos. Tai buvo svarbus palaikymas. Jeigu žiūrėsite į Azijos žemėlapį, ten nėra Tibeto, ten yra Kinija (...). Tai buvo žingsniai, kurie padėjo mums sugrįžti į pasaulio žemėlapį, todėl ir mes turime palaikyti Tibetą sugrįžti“, - teigė V. Vidūnas.

Nevyriausybinė organizacija „Freedom house“ 2019 metų ataskaitoje teigia, kad Tibetas yra viena labiausiai suvaržytų šalių pasaulyje. Rašoma, kad šalyje yra suvaržytos paprasčiausios žmonių teisės, draudžiama puoselėti religines budizmo tradicijas, kultūrinį identitetą. Taip pat teigiama, kad Kinijos vyriausybė skatina imigraciją iš kitų šalies regionų, taip siekdama sumažinti tibetiečių populiaciją regione. 

Pastaruosius 60 metų Tibeto vyriausybė tremtyje dirba iš Indijos. Vyriausybės vadovu L. Sangay'us išrinktas 2016-aisiais.

Kaip jau buvo skelbta, balandžio 18 dieną Seimo narys Mantas Adomėnas, Seimo Parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) grupės vicepirmininkas, planavo surengti konferenciją apie demokratijos iššūkius, tačiau Seimo valdyba leidimo rengti nesuteikė.

ELTA