V. Rupšys: sutarus išvystyti kariuomenės pajėgumus iki divizijos lygmens, reikėtų turėti ir tankų vienetą

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Lietuva jau turi didžiąją dalį – 75 proc. – pajėgumų, reikalingų sukurti karinę diviziją. Visgi, karininko teigimu, reikia apsispręsti, kokį divizijos lygmens karinį vienetą norima įsteigti. Pasak V. Rupšio, vargu, ar šalyje galėtų atsirasti tokios divizijos kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ar Vokietijoje, tačiau, pažymi jis lietuviškoji divizija galėtų turėti tankų batalioną.

„Tokiai divizijai būtų sutelkta praktiškai didžioji dalis sausumos pajėgų. Ta divizija būtų įgalinta mūsų karinių oro pajėgų oro gynybos vienetais, ko gero žvalgybos vienetu – dar čia klausimas, nes prie divizijos turi būti žvalgybos batalionas. Į diviziją būtų sutelkta praktiškai visa kariuomenės turima logistika, į manevrą sausumoje ir t.t. Visumoje, praktiškai mes turime apie 75 proc. viso to pajėgumo“, – interviu portalui „15min“ sakė generolas,

„Reikia apsispręsti, kokia ta divizija bus arba kokią mes ruošiamės sukurti tos divizijos struktūrą. Divizijos irgi yra skirtingos. Mes tikrai neturime tiek resursų, kad sukurtume tokią diviziją kaip Jungtinės Amerikos Valstijos – tankų arba šarvuočių diviziją, kuri praktiškai yra nuo 20 iki 25 tūkst. personalo (narių – ELTA). Arba Vokietijos diviziją, (turinčią – ELTA) panašiai personalo. Mes kalbame apie vidutinę lengvąją diviziją“, – kalbėjo jis.

Anot kariuomenės vado, tokią diviziją sudarytų trys manevro vienetai – „Geležinio Vilko“ brigada, „Žemaitijos“ brigada ir rezervinė brigada. Tačiau, pažymi generolas, „Geležinio Vilko“ vienetas turėtų būti gerokai sustiprintas, o divizijoje turėtų būti sukurtas ir tankų vienetas.

„Geležinio vilko brigadą turėtume pasunkinti, kad ji galėtų vykdyti viso spektro operacijas – t. y., manevrinės gynybos, stacionarios gynybos ir, aišku, įgalinti ją vykdyti kontrataką“, – aiškino V. Rupšys.

„Jeigu bus politinis pritarimas ir bus atitinkamai numatytas papildomas finansavimas, kad išvystyti pajėgumus iki divizijos lygmens – tada reiktų turėti ir tankų vienetą“, – pridūrė generolas ir pažymėjo, kad tokį vienetą sudarytų apie pusšimtis tankų.

Kariuomenės vadas patikino, kad šiuo metu yra detalizuojami karinio vystymosi planai. Tačiau, pabrėžė jis, politinė vadovybė remia divizijos kūrimo iniciatyvą.

„Mes turime parengti detalesnį planą, pristatyti politinei vadovybei. Jeigu mes pagrįsime (jį – ELTA), aš manau, kad bus pritarimas. Aš manau, bet bijau užbėgti už akių“, – nurodė V. Rupšys.

ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį Prezidentūroje posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) pavedė Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei sudaryti aiškius planus dėl galimų struktūrinių pokyčių Lietuvos kariuomenėje. Pasak ministro Arvydo Anušausko, divizijos formavimas būtų kuriamas jau egzistuojančių sausumos pajėgų pagrindu ir būtų ilgalaikis „dešimtmečio projektas“.

„Mes kalbėjome apie galimą, būsimą Lietuvos kariuomenės plėtrą. Tam, aišku, mums reikia susidėlioti planus. Kalba eina apie diviziją, lietuvišką jos kūrimą dabar egzistuojančios sausumos kariuomenės pagrindu ir kitų pajėgumų pagrindu. Bet tam dar reikia pasiruošti, paskaičiuoti, kiek kainuos, kokius pajėgumus papildomus galėtumėme vystyti, ką mums sąjungininkai galėtų kompensuoti, kol šis ilgalaikis projektas būtų realizuotas. Pabrėšiu, tai būtų ilgalaikis, iš esmės dešimtmečio projektas“, – po pirmadienį vykusio VGT posėdžio žurnalistams sakė A. Anušauskas.

ELTA