Valdantieji projektą vadina „galimybių biudžetu“ – opozicija pasigenda tvarumo išlaidas pagrindžiant pajamomis

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš balsavimą dėl kitų metų biudžeto tvirtina, kad projektas yra tinkamai parengtas, ir viliasi, jog jam bus pritarta. Politikė sako suprantanti, kad visuomet parlamentarai turi idėjų, kam dar reikėtų skirti papildomų lėšų, tačiau, jos nuomone, 2022 metų projektą ir taip galima laikyti gana dosniu.

„Nelabai įsivaizduoju racionalių argumentų prieš šį biudžetą, kai iš tikrųjų mokytojams, medikams, socialiai jautrioms sritims algos didėja. Visada galima sugalvoti ir dar dosnesnių pasiūlymų, bet šis biudžetas tikrai kokybiškai parengtas ir viliuosi, kad jam bus didelis palaikymas“, – ketvirtadienį prieš Seimo posėdį atsakydama į žurnalistų klausimus teigė V. Čmilytė-Nielsen.

G. Skaistė: prioritetas skiriamas tam, kad augtų mažiausiai uždirbančiųjų pajamos

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš balsavimą Seime akcentavo, kad šiame biudžete atsižvelgta ir į tarptautinių institucijų pastabas bei skiriamas dėmesys nelygybės mažinimui. Ministrė pažymėjo, kad nemažai dėmesio skiriama tokioms priemonėms, kaip neapmokestinamojo pajamų dydžio, minimalios mėnesinės algos didinimui.

„Tai tikrai yra galimybių biudžetas. Didelės lėšos nukreipiamos struktūrinėms problemoms spręsti, kurias jau daugelį metų įvardindavo ir Europos Komisija, t.y. skurdo ir nelygybės mažinimas, ir taip siekiant užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas yra tikrai didelis dėmesys skiriamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui. Taip pat apskritai visoje darbo rinkoje prioritetas yra skiriamas tam, kad atlyginimai augtų ypač tiems, kurie uždirba mažesnes pajamas“, – teigė G. Skaistė.

S. Skvernelis pasigenda pajamų pagrindimo: ištverkime iki 2023 metų, o po to – kaip Dievas duos

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sutinka, kad kitų metų biudžete yra skiriama daug dėmesio jautriausių sričių finansavimui, tačiau patį biudžetą jis vadina „optimistišku“ ir sako pasigendąs tvarumo biudžetą pagrindžiant pajamomis.

„Mes nematome sisteminio požiūrio, sisteminių finansavimo šaltinių kalbant apie pajamas. Išlaidų yra pakankamai daug, jos susideda iš dviejų dalių: skolintos lėšos, kurios atsilieps ypač tada, kai bus grįžtama prie fiskalinės drausmės. Antra, nepagrįsta pajamomis. Yra du šaltiniai, iš ekonomikos augimo ir geresnio mokesčių administravimo. Tikimasi, kad ekonomika sparčiai augs ir per tą augimą bus galima apie 1,5 mlrd. surinkti ir finansuoti tas išlaidas, kurios yra investuojamos“, – aiškino S. Skvernelis.

„Toks jausmas, kad dabar kaip nors ištverkime iki 2023 metų, o po to – kaip Dievas duos“, – pridūrė jis.

Taip pat ekspremjeras stebėjosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas visus pavienių parlamentarų teiktus siūlymus apsisprendė atmesti vienu balsavimu.

„Turbūt tokios praktikos ir nebuvo, kad Biudžeto komitetas taip paėmė visus siūlymus, kurie buvo teikiami Seimo narių, ir atmetė vienu mostu. Anksčiau bent duodavo Vyriausybei panagrinėti“, – sako S. Skvernelis.

G. Paluckas: eilinį kartą deficitas dengiamas skolintomis lėšomis

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos atstovas Gintautas Paluckas taip pat nevengė kritikos šiam biudžetui ir žada apskritai balsuoti prieš parengtą projektą. Pasak jo, nors išlaidos didinamos ganėtinai smarkiai, esminių problemų sprendimų bent vienoje konkrečioje srityje šis projektas, socialdemokrato nuomone, nepasiūlo.

„Biudžeto išlaidos didėja 11 proc., bet jos yra pabarstytos visos sritims, nesprendžiant nė vienos viešosios politikos problemos ar iššūkio pilna apimtimi. Arba bent tiek, kad galėtume tai vadinti rimtu pokyčiu. Be to, mes neturime jokių gairių dėl mokesčių sistemos pertvarkos ir negalime net nuspėti, kiek tas finansinis tvarumas bus dabar ir ateityje. Tai tiesiog, eilinį kartą deficitą mes dengiame skolintomis lėšomis. Kol pinigai pigūs, yra smagu, bet ateityje paskolos ir pinigai gali brangti“, – sakė G. Paluckas.

Seime – pirmasis 2022 metų biudžeto projekto priėmimas

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje pirmajame priėmime bus sprendžiama dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto. Parlamentarams pritarus, projektas būtų grąžinamas tobulinti Vyriausybei, kuri vertintų ir parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas.

Kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatomas biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. nuo šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd. (įskaitant ES lėšas) , o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.

Daugiausiai – 4,9 mlrd. eurų – planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Dar 2,34 mlrd. – iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Iš akcizų tikimasi surinkti 1,69 mlrd. eurų, o iš pelno mokesčio – 1,25 mlrd. Dar 2,76 mlrd. eurų lėšų numatoma iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos šaltinių.

Išlaidų kitų metų biudžete numatoma 133,8 mln. eurų mažiau negu šiemet, kadangi mažėja COVID-19 padariniams šalinti skirtų lėšų suma. Didžiausia 4,58 mlrd. eurų suma numatoma socialinei apsaugai. Ekonomikai planuojama skirti 3,34 mlrd., o švietimui – 2,1 mlrd. eurų. Bendrosioms valstybės paslaugoms numatoma 1,79 mlrd., o sveikatos apsaugai – 1,56 mlrd. eurų išlaidų. Krašto apsaugai numatyta 1,3 mlrd. eurų.

Galutinis balsavimas dėl biudžeto priėmimo turėtų vykti gruodžio 9 d.

ELTA