Veiklą baigusi Seimo darbo grupė įspėja apie Lietuvos demografines problemas ir teikia rekomendacijas joms spręsti

Sulig 2022 metais veiklą baigusi Seimo Darbo grupė darbo rinkos problemoms spręsti Vyriausybei teikia rekomendacijas kaip tobulinti Lietuvos ilgalaikę demografijos ir migracijos politiką bei stabilizuoti šalies darbo rinką.

Jas darbo grupė siūlo perduoti Vyriausybės strateginės analizės centrui bei pavesti iki rugsėjo parengti strategiją demografinėms Lietuvos problemoms (depopuliacijai) spręsti – kartu su konkrečiu jos įgyvendinimo planu.

Taip pat raginama įvertinti galimybę parengti nacionalinį susitarimą, kuriuo demografinės problemos būtų pripažintos esmine grėsme valstybei.

„Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 milijonai gyventojų, o 2045 m. – 2 milijonai. Toliau stebėsime neigiamą populiacijos prieaugį, sparčiai senstančios visuomenės procesus, todėl labai svarbu nedelsiant imtis priemonių, siekiant stabdyti depopuliaciją ir suvaldyti jos pasekmes“, – Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime cituojamas darbo grupės pirmininkas Justas Džiugelis.

Parlamentarų grupės parengtame rekomendacijų dokumente teigiama, kad Lietuvoje darbuotojų trūksta drastiškai, darbdaviai priversti kelti atlyginimus, tačiau našumo augimas atsilieka, o tai mažina Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir prisideda prie aukštos infliacijos.

Kartu pastebima, jog mažėjant darbingo amžiaus žmonių, Lietuvos visuomenė sensta, o tai „kelia grėsmę visai Lietuvos visuomenės sanklodai“.

Siekiant gerinti ar bent stabilizuoti demografinę šalies situaciją, darbo grupė rekomenduoja spartinti išvykusių Lietuvos gyventojų reemigraciją, užtikrinant sklandžią sugrįžusių žmonių reintegraciją. Taip pat siūloma aktyviau vystyti progresyvios šeimos politiką, sudarant šeimoms kuo palankesnes sąlygas auginti vaikus, gerinti sveikatos priežiūros kokybę, formuoti ilgalaikę migracijos politiką.

Įtampai darbo rinkoje mažinti grupė siūlys ieškoti kaip į darbo rinką labiau integruoti vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius, mažinti ilgalaikį nedarbą, paskatas dirbti šešėlyje, taip pat peržiūrėti socialinių išmokų (nedarbo) sistemą.

Be to, raginama panaikinti kvotas reikalingų profesijų darbuotojams bei atsisakyti Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašo, kas, anot išvadų rengėjų, yra papildomi ir nelogiški biurokratiniai ribojimai.

Dar darbo grupė rekomenduoja trumpinti visus migracijos procesus, nacionalinės vizos ir laikino leidimo gyventi išdavimo terminus, naikinti privalomą išlaukti penkių darbo dienų laikotarpį įregistravus darbo skelbimą, kai norima įdarbinti Lietuvoje trūkstama nepripažintos kvalifikacijos užsienietį.

Rytinėms ir pietinėms Lietuvos kaimynėms, kurių piliečiai esą kultūriškai artimesni ir dažniau renkasi dirbti Lietuvoje, siūloma nustatyti lengvesnes įdarbinimo procedūras, kaip yra Lenkijoje.

Tarp kitų siūlomų priemonių minima rekomendacija netaikyti reikalavimo registruoti gyvenamąją vietą sezoniniams darbuotojams, optimizuoti už migraciją atsakingų institucijų darbą, įteisinti Europos Sąjungos šalyse dirbančių trečiųjų šalių piliečių kitose laikiną įdarbinimą „nuomos“ pagrindu, nereikalaujant leidimo dirbti, suteikti daugiau laisvės laikinojo įdarbinimo įmonėms.

Nuo vasario veikusią darbo grupę, be J. Džiugelio, dar sudarė valdantieji Dalia Asanavičiūtė, Andrius Bagdonas, Mindaugas Lingė, Ieva Pakarklytė ir Kazys Starkevičius bei opozicijos parlamentarai Rasa Budbergytė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Asta Kubilienė, Deividas Labanavičius, Jonas Pinskus, Lukas Savickas.

Dalis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje reikalavimų buvo sušvelninti pernai, dar šiek tiek laisvesnė tvarka įsigaliojo nuo Naujųjų.

ELTA