Venecijai ruošiantis potvyniui, uždaryta Šv. Morkaus aikštė

Venecijos meras Luigi Brugnaro nurodė uždaryti garsiąją Šv. Morkaus aikštę, miestui besiruošiant dar vienam potvyniui penktadienį. Italija jau paskelbė nepaprastąją padėtį į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame mieste.



L. Brugnaro nurodė uždaryti garsiąją aikštę prieš potvynius, kai vandens lygis pakils net 1,6 m. Tai yra mažesnis potvynis nei antradienį, tačiau vis tiek pavojingas.

„Esu priverstas uždaryti aikštę, kad išvengtume sveiktos pavojaus piliečiams (...) katastrofa“, – sakė L. Brugnaro.

Miestą antradienį pasiekė aukščiausi potvyniai per pastaruosius 50 metų. Kanalų mieste apsemtos bažnyčios, parduotuvės ir namai.

„Mes sunaikinome Veneciją, kalbame apie milijardo eurų žalą, ir tai tik nuo praeitos dienos, ne šiandienos“, – kalbėjo L. Brugnaro, į miestą, be kitų politikų, atvykus kraštutinių dešiniųjų lyderiui Matteo Salvini.



Prasidėjusi krizė, kurią dar labiau pagilino blogas oras, privertė valdžią skirti 20 mln. eurų stichijos padariniams įveikti.

Iki aikštės uždarymo turistai rinkosi apsemtoje Šv. Morkaus aikštėje, darydamiesi asmenukes.

Italijos premjeras Giuseppe Conte potvynį pavadino „smūgiu į mūsų šalies paširdžius“ ir paskelbė nepaprastąją padėtį.

Anksčiau ketvirtadienį premjeras susitiko su Venecijos meru L. Brugnani ir gelbėjimo tarnybų atstovai, o tada įšoko į katerį ir susitiko su nuo potvynio nukentėjusiais vietos gyventojais.

Potvynių paveiktų namų gyventojai iškart gaus 5 tūkst. eurų vyriausybės paramos, o restoranų ir parduotuvių savininkai gali gauti net 20 tūkst. eurų ir vėliau prašyti dar.

Valdžios atstovams vertinant Venecijos kultūros paveldo vertybėms, tokioms kaip Šv. Morkaus bazilikai, kurios kriptą apsėmė vanduo, padarytą žalą, vietos gyventojai nekreipė dėmesio į visur telkšantį vandenį.

Daugelis jų rinkose apsemtose kavinėse, kur sėdėjo su puodeliu kavos, nepaisydami kelius siekiančio vandens lygio.

„Esu šokiruotas vandens ligi kelių, – sakė 19-os turistas iš Meksikos Oscaras Calzada. – Reikia čia būti, kad patikėtum. Tikiuosi, kad daugiau to nenutiks, kad tai bus pirmas ir paskutinis kartas.“

„Būtinybė prisitaikyti“

„Locanda Al Leon“ viešbučio atstovai tikino, kad tarptautinės žiniasklaidos pranešimai apie potvynį ir rodomos apsemtos Venecijos nuotraukos pakenkė verslui, nes dalis svečių atšaukė kambarių rezervacijas.

Antradienio potvyniai apsėmė maždaug 80 proc. miesto.

Nuo 1923 m., kai pradėti fiksuoti potvyniai, vanduo tik kartą – 1966-aisiais – buvo pakilęs aukščiau. Tuo metu potvynis siekė 1,94 metro.

„Tai verčia pagalvoti, kokia gi Venecija bus po 50 metų. Tikiuosi, kad šis nuostabus miestas išgyvens, o mūsų vaikai ir vaikaičiai galės jį pamatyti“, – sakė studentas iš Kalifornijos Davidas Melendezas.

Daugelis žmonių, įskaitant ir Venecijos merą, dėl katastrofos kaltino visuotinį atšilimą ir įspėjo, kad gamtos stichijų pažeidžiama Italija turi prabusti ir suprasti grėsmes, kurias kelia vis mažiau prognozuojami orai.

„Turime būti atsparūs ir prisitaikyti. Reikia politikos, kuri į klimatą pažiūrėti visai kitokiomis akimis“, – ragino aplinkos ministras Sergio Costa.

Serenissima (liet. Ramiausioji), kaip kartais vadinama Venecija, turi vos 50 tūkst. gyventojų, tačiau kasmet čia apsilanko net 36 mln. turistų.

Nuo 2003 m. miesto apsaugai pradėti didžiuliai infrastruktūros projektai, tačiau jiems kenkia augančios išlaidos, korupcijos skandalai ir vilkinimas.

Pagal investicijų planą, ketinama pastatyti 78 vartų sistemą, kurie galėtų būti pakelti ir taip apsaugoti Veneciją potvynių metu. Vis dėlto, neseniai išbandžius dalį šios sistemos, inžinieriai užfiksavo virpesius ir išsiaiškino, kad anksčiau pastatyti vartai yra surūdiję.

ELTA