Viena diena karantino „Sodrai“ papildomai kainuoja apie 2 mln. eurų, gali tekti atverti rezervą

„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad didžioji dalis atleidimų karantino laikotarpiu fiksuota maitinimo, turizmo ir prekybos sektoriuose, taip pat jau pastebimas darbo pajamų mažėjimas. Jei „Sodros“ išlaidos toliau augs, pabrėžė ji, gali tekti pradėti naudoti ir rezervo lėšas.

„Darbo jėga turėjo susitraukti, nes žmonių buvo atleista daugiau nei priimta. Pagal veiklas rikiuojasi tos pačios veiklos sritys: maitinimas, turizmas, prekyba, dažniau ne maisto prekėmis, drabužių siuvimas, keleivinis transportas“, – trečiadienį sakė J. Varanauskienė.

Anot jos, greičiausiai buvo atleisti kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai, turizmo, maitinimo paslaugų aptarnaujantis personalas. 67 proc. visų atleidimų įvyko darbuotojų iniciatyva.

„Sodros“ vadovės teigimu, kovas pradėjo rodyti ženklus, kad darbo pajamos liovėsi augusios.

„Suskaičiavę, kiek asmenų kovą uždirbo mažesnę nei minimalią algą, matome šuolį nemenką. Tam įtakos galėjo turėti tai, kad tie žmonės, kurių darbo užmokestis balansuoja ties minimalia alga, galbūt dalį mėnesio gavo ligos išmoką“, – teigė J. Varanauskienė.

Pagal tai, kiek asmenų gavo mažesnę nei minimalią algą, anot jos, nukritome į 2017 metų lygį.

Vidutinės mėnesį dirbusių asmenų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, kovą siekė 1324 eurus ir sumažėjo 11 eurų, palyginti su vasariu. J. Varanauskienė prognozavo, kad balandį šis rodiklis gali būti vienas mažiausių šiemet.

Pirmąjį ketvirtį „Sodra“ surinko 38 mln. eurų mažiau įmokų nei prognozuota, tačiau taip pat turėjo mažiau negu planuota išlaidų. Prognozuojama, kad balandį „Sodra“ nesurinks apie 45-50 mln. eurų.

„Gali tekti naudoti sukauptą rezervą. „Sodroje“ turime atsargų sutaupę apie 0,5 mlrd. eurų“, – sakė „Sodros“ vadovė, pridurdama, kad išlaidų padidėjimo dar laukiama ateityje.

Iš viso nedarbo išmokų gavėjų balandį buvo 69,5 tūkst. Pernai balandį tokių gavėjų skaičius siekė 58,9 tūkst.

„Sodra“ taip pat paskaičiavo, kad viena diena karantino įstaigai papildomai kainuoja apie 2 mln. eurų. Daugiausiai tai susiję su ligos išmokomis.

„Kai karantinas baigsis, jei ilgalaikis poveikis ekonomikai bus reikšmingas, tas ligos išmokas gali pakeisti didesnės nedarbo išmokos“, – prognozavo J. Varanauskienė.

Visuotinis karantinas Lietuvoje paskelbtas nuo kovo 16 iki gegužės 11 dienos.

ELTA