Vilniuje siekiama atkurti istorinę Žydų gatvę

Vilniuje norima rekonstruoti istorinę XVI amžių menančią Žydų gatvę ir architektūriniais akcentais pažymėti Vilniaus Didžiosios sinagogos buvusią teritoriją. Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovės „Vilniaus plano“ architektai kviečia visuomenę dalyvauti viešojoje konsultacijoje dėl istorinės Žydų gatvės ir sinagogos aikštės tvarkymo projektinių pasiūlymų.

Nuotolinis susitikimas vyks gegužės 23 d. 17.00 val. Projektu siekiama atkurti ir išsaugoti žydų kultūros paveldą Vilniuje.

„Žydų gatvė Vilniuje minima nuo 1592 m. Čia stovėjusi Didžioji Sinagoga ir jos kompleksas buvo unikali žydų (litvakų) sakralinė vietovė, kurioje dirbo ir kūrė žymusis Vilniaus Gaonas (Elijas Ben Saliamonas Zalmanas), kurio 300-ąsias gimimo metines minėjome 2020 metais. Konsultacijoms teikiamu projektu siekiame atkurti istorinę gatvės trajektoriją ir buvusį kvartalo erdvių išdėstymą, kurį sunaikino sovietinė okupacija“, – sako Vilniaus mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.

Istorinės Žydų gatvės kontūrai buvo patikslinti pagal atrastų gatvės bortų fragmentų vietas – dabartinės gatvės trajektorija yra pakitusi nuo istorinės, todėl siūloma ją sugrąžinti ir demontuoti esamas gatvės bei šaligatvių dangas. Planuojama, kad rekonstruotoje gatvėje galėtų tęstis Stiklių gatvėje esanti danga.

„Brangindami miesto ir visos Lietuvos istoriją, siekiame tinkamai įamžinti svarbius žydų kultūros objektus. Atlikti archeologiniai tyrimai leido nustatyti ne tik buvusios gatvės trajektoriją, bet ir lokalizuoti Vilniaus Didžiosios sinagogos kiemo (Šulhoifo) vartų vietą bei Mato Strašūno bibliotekos ribas. Nuolatinis bendradarbiavimas su kultūros paveldo specialistais ir Lietuvos žydų bendruomene leido pagerinti pirminius siūlymus, o dabar kviečiame visuomenę aptarti atnaujintus sprendinius“, – savivaldybės pranešime cituojamas „Vilniaus plano“ projektų vadovas Vincas Brezgys.

Unikalus vietos objektas – buvę sinagogos kiemo (Šulhoifo) vartai. Buvusių Didžiosios sinagogos kiemo vartų vieta nustatyta pagal ikonografinę medžiagą, sugretinant turimus archeologinių tyrimų duomenis ir istorinius miestų planus. Tiesa, pačių vartų nėra išlikę, todėl projektu siūloma pagal ikonografinę medžiagą atkurti išskirtinį sunaikinto kvartalo simbolį – buvusių vartų stulpus su dekoratyviniais šviestuvais. Už vartų suformuotoje aikštelėje numatyta vieta metaliniam maketui, vaizduojančiam Didžiosios sinagogos ir jos aplinkos buvusį užstatymą.

Po Antrojo pasaulinio karo sunaikintos Strašūno bibliotekos ir Gaono kloizo kontūrus taip pat pavyko nustatyti tik po daugelio archeologinių tyrimų ir analizių, pažymima Vilniaus savivaldybės pranešime. Buvusios Strašūno bibliotekos kontūro viduje siūloma suformuoti trikampę aikštę, pritaikytą ekskursijų grupių susirinkimams, renginiams ar lauko parodoms. Aikštėje taip pat siūloma sumontuoti interaktyvų informacinį stendą, o buvusių statinių vietą pažymėti kitomis dangomis. Buvusio Gaono kloizo pastato kampą siūloma akcentuoti atramine sienele, suformuotą nuožulnią trikampę plokštumą apželdinant kiliminiais augalais.

Projektiniuose pasiūlymuose numatyti ir mažosios architektūros akcentai – suoliukai, papildomas apšvietimas bei vaizdo stebėjimo kameros.

ELTA